Vairuotojų nepasitenkinimą keliant rekordines aukštumas pasiekusios degalų kainos paskatino Vyriausybę svarstyti energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimą. Tačiau tokie planai jau sulaukė griežtos reakcijos: „Orlen“ perspėja galinti sustabdyti šimtamilijonines investicijas į Mažeikių gamyklą.
Vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje artėja prie 2,30 Eur, benzinas kainuoja apie 1,90 Eur. Lenkijoje abiejų rūšių degalai yra beveik puse euro už litrą pigesni.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė Energetikos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms išanalizuoti „Orlen“ bei kitų energetikos bendrovių galimų viršpelnių dydį ir pateikti siūlymus, kaip juos apmokestinti.
Premjero teigimu, dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis sprendimai turi būti grindžiami naujausiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Taip pat esą būtina įvertinti, kokios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje ir kokią naudą jos suteiktų gyventojams.
Į Vyriausybės planus reagavusi „Orlen“ vadovybė pareiškė galinti atsisakyti maždaug pusės milijardo eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo. Be šių investicijų įmonė ilgainiui galėtų būti uždaryta. Vis dėlto Lietuvos Vyriausybės nariai teigia iš Lenkijos oficialių perspėjimų kol kas negavę.
Energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad viešai prieinamos papildomos informacijos ar oficialių ženklų apie planuojamą anksčiau pasirašytų sprendimų keitimą Vyriausybė neturi. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat nurodė, kad šiuo klausimu kol kas nėra gavęs jokių indikacijų.
Įspėjama dėl santykių su Lenkija
Finansų ministras Taurimas Valys perspėjo, kad viršpelnio mokestis „Orlen Lietuvai“ galėtų pabloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Jo vertinimu, tai nėra atsitiktinis investuotojas, o valstybinės kilmės ir strateginę reikšmę turinti bendrovė, todėl jos pasitraukimas nebūtų nereikšmingas įvykis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi atsižvelgti į Lenkijos vaidmenį ir kylančias geopolitines grėsmes, nes bet koks šalių skaldymas ar kiršinimas gali būti naudingas kitai pusei.
Galimą papildomą energetikos įmonių apmokestinimą neramiai vertina ir elektros gamintojai. „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad bendrovių pelnai ir taip smarkiai ribojami, nors didelę dalį rinkoje vykstančių procesų lemia ne pačios įmonės.
Degalinių atstovai valdantiesiems, ieškantiems būdų padėti gyventojams kompensuoti brangstančių degalų naštą, siūlo pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti mokesčius. Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė ragina Lietuvą derinti akcizo dydį prie kaimyninių valstybių, nes toliau kylant naftos kainai gali kilti didelių problemų.
Seime diskutuojama ir dėl pigesnių kelionių
Seimas taip pat svarsto, kada ir kiek laiko perpus turėtų atpigti traukinių bei tarpmiestinių autobusų bilietai. Autobusų vežėjai teigia esantys diskriminuojami, nes jiems netaikant nuolaidų dalis keleivių renkasi traukinius.
Keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis nurodė, kad daug naujų traukinių keleivių anksčiau keliaudavo autobusais. Maršrutuose, kurie dubliuojasi su geležinkelių linijomis, persėdusių keleivių dalis siekia maždaug 20 procentų.
Susisiekimo ministras, siekdamas skatinti keliones geležinkeliais, žada jau kitais metais pradėti naujų stočių statybas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose.
