Įsibėgėjus rudeniui vaistinėse daugėja žmonių, besiskundžiančių perštinčiomis, paraudusiomis ir ašarojančiomis akimis. Kai kuriems suprastėja regėjimas, vargina niežėjimas ar traiškanojimas. Tokie požymiai dažnai siejami su alergija arba akių nuovargiu, tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė teigia, kad jų priežastis gali būti ir akių sausumas – problema, kurią neretai galima palengvinti gana paprastai.
Kaip sausos akys gali imti ašaroti?
Akių sausumas labiau išryškėja rudenį ir žiemą, kai daug laiko praleidžiame šildomose patalpose. Prie to prisideda sausas patalpų oras, lauko vėjas, dirbtinis apšvietimas, ilgas naudojimasis ekranais ir kontaktiniai lęšiai.
Akies paviršių dengia ašarų plėvelė. Ji drėkina akis, saugo jas ir padeda užtikrinti gerą regėjimą. Kai ašarų susidaro per mažai arba jos greitai išgaruoja, ši plėvelė tampa nestabili. Dėl to gali atsirasti perštėjimas, paraudimas, smėlio ar svetimkūnio pojūtis bei kitoks diskomfortas.
Pasak V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, nuolatinis ašarojimas nebūtinai reiškia, kad akys pakankamai sudrėkintos. Išsausėjęs jų paviršius tampa jautresnis dirgikliams, todėl organizmas gali pradėti išskirti daugiau ašarų. Tačiau šios ašaros ne visada atkuria apsauginę plėvelę, tad vienu metu gali būti jaučiamas ir sausumas, ir ašarojimas.
Ilgas žiūrėjimas į ekraną akių nelepina
Rudenį prasidėjus intensyvesniam darbų ir mokslų laikotarpiui, prie kompiuterių, telefonų ir planšečių praleidžiama didelė dienos dalis. Vakare prie ekranų dažnai dar prisideda televizorius. Vis dėlto akių būklei svarbu ne tik ekrano naudojimo trukmė, bet ir tai, kaip tuo metu mirksime.
Susikaupę į vaizdą žmonės paprastai mirksi rečiau, o kartais akių vokų neužmerkia iki galo. Dėl to ašarų plėvelė prasčiau pasiskirsto, drėgmė greičiau išgaruoja ir akys pradeda sausėti.
Dirbant patariama daryti trumpas pertraukas bei taikyti „20-ties“ taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į tolį ir sąmoningai kelis kartus visiškai sumirksėti.
Paraudimas gali atsirasti ir dėl akių sausumo
Sausų akių sukeliamas diskomfortas gali paskatinti jas trinti. Taip akies paviršius dar labiau dirginamas, išsiplečia smulkios junginės kraujagyslės ir jos tampa labiau matomos. Todėl akys gali atrodyti paraudusios bei pavargusios.
Jei akies baltyme staiga pasirodo ryškiai raudona, aiškių ribų dėmė, tačiau nėra skausmo ar kitų ūmių simptomų, galėjo plyšti po jungine esanti smulki kraujagyslė. Taip gali nutikti net stipriau patrynus akį. Dažniausiai toks nedidelis kraujo išsiliejimas savaime išnyksta per vieną ar dvi savaites.
Vis dėlto pasikartojant kraujo išsiliejimams reikėtų pasitikrinti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Skubi medicinos pagalba būtina, jei paraudimą lydi skausmas, suprastėjęs regėjimas arba jis atsirado po akies traumos.
Ne visi akių lašai skirti tai pačiai problemai
Esant sausumui, perštėjimui ar smėlio pojūčiui, dažnai pasirenkamos dirbtinės ašaros ir drėkinamieji akių lašai. Jie gali sudrėkinti akies paviršių ir sumažinti nemalonius pojūčius, tačiau prieš renkantis svarbu įvertinti preparato sudėtį bei paskirtį.
Jei pagrindinė problema yra sausumas, gali tikti lašai su hialurono rūgštimi, padedančia išlaikyti drėgmę akies paviršiuje. Taip pat naudojamos priemonės su trehaloze, dekspantenoliu ir kitais drėkinamaisiais ar akies paviršių saugančiais komponentais. Kai ašaros pernelyg greitai garuoja, gali būti naudingi lipidų turintys lašai, padedantys palaikyti ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį.
Dažnai naudojant dirbtines ašaras, ypač jei akys jautrios, verta rinktis preparatus be konservantų. Be to, ne visi lašai suderinami su kontaktiniais lęšiais, todėl dėl tinkamiausios priemonės rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Akių savijautai svarbi ir aplinka
Šildymo sezonu patariama stebėti patalpų drėgmę, reguliariai vėdinti kambarius, o orui esant labai sausam – apsvarstyti oro drėkintuvą. Kompiuterį ir telefoną verta laikyti šiek tiek žemiau akių lygio, taip pat reikėtų vengti į veidą nukreipto kondicionieriaus ar šildytuvo oro.
Akių būklei svarbi ir subalansuota mityba. Vitaminas A padeda palaikyti normalų regėjimą bei akies paviršiaus būklę, jo yra morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir kiaušiniuose. Žalios lapinės daržovės turi liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi tinklainėje. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ar skumbrėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, prisidedančių prie drėgmės palaikymo.
Jei su maistu nepavyksta gauti pakankamai akims svarbių medžiagų, jų galima rasti maisto papilduose. Vis dėlto prieš juos vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ne kiekvieną paraudimą ar ašarojimą lemia akių sausumas – panašūs simptomai gali pasireikšti dėl alergijos, infekcijos ar kitų akių ligų. Atsiradus pūlingoms išskyroms, stipriam skausmui, jautrumui šviesai, pablogėjus regėjimui ar itin intensyviai paraudus vienai akiai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kontaktinių lęšių nešiotojams skausminga paraudusi akis taip pat yra priežastis skubiai ieškoti medicininės pagalbos.
