Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nusprendė uždaryti išorės paslaugų teikimo centrus Uzbekistane, Tadžikistane, Kazachstane, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje. Per šiuos centrus į Lietuvą atvykdavo darbuotojai iš šių valstybių. Ministras teigia, kad toks sprendimas priimtas dėl nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių.
Vis dėlto kartu išlieka galimybė į Lietuvą atvykti Baltarusijos piliečiams. Nors Minske tarpininkavimo centro nėra, jie gali kreiptis į tokius centrus Armėnijoje ir Sakartvele. Dėl to ministro sprendimas sulaukė opozicijos kritikos – politikai pasigenda nuoseklumo, o liberalai migracijos politiką vadina diskriminacine.
Apie centrų uždarymą M. Katelynas paskelbė prieš keletą savaičių. Jis nurodė, kad nutraukiama vidurio Azijos šalyse veikusių išorės paslaugų teikėjų veikla, nes kyla su nacionaliniu saugumu susijusių rizikų.
Ministras aiškino, kad nuo lapkričio 1-osios Baltarusijos piliečiai nebegalės Lietuvoje pateikti prašymo dėl laikino leidimo gyventi. Jie galės kreiptis kitose valstybėse veikiančiuose centruose, todėl verslas tikisi, kad dėl bevizio režimo su Armėnija ir Sakartvelu baltarusiai vyks būtent į šias šalis.
Tokį sprendimą sukritikavo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas daugiausia kontržvalgybinių problemų nustato tarp Baltarusijos piliečių.
„Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas taip pat pripažino, kad su Baltarusijos piliečiais Lietuva susiduria su problemomis. Jo teigimu, pavojų gali kelti ne pats baltarusis, o Rusijos propagandos paveiktas žmogus.
Vidurio Azijos piliečių Lietuvoje oficialiai yra daugiau nei 20 tūkstančių, o baltarusių – beveik 50 tūkstančių. Pernai VSD nustatė, kad maždaug 1,5 tūkstančio Baltarusijos piliečių kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Tarp jų buvo ir Lietuvoje jau gyvenusių, ir leidimo atvykti dar tik prašiusių asmenų.
M. Katelynas aiškino, kad Baltarusijos piliečius Lietuvos institucijos gali tikrinti lengviau ir turi daugiau galimybių nustatyti galimas grėsmes. Tuo metu apie tolimų valstybių piliečius esą surenkama mažiau informacijos, be to, jų valstybės ne visada linkusios bendradarbiauti su Lietuvos saugumo tarnybomis.
L. Kasčiūnas teigė, kad migracijos politikoje trūksta nuoseklumo ir kad būtina aiškiai koordinuota bei visuomenei paaiškinta strategija.
Ministras atmeta kaltinimus dėl diskriminacijos
Liberalai M. Katelyno sprendimą vadina diskriminaciniu, nes uždaryti centrai veikė šalyse, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
Į kaltinimus dėl rasizmo ministras atsakė, kad musulmonas gali būti ir baltaodis, todėl šiuo atveju, jo vertinimu, negalima kalbėti apie rases. M. Katelynas liberalams pasiūlė atskirti religijos ir rasės sąvokas.
Be Baltarusijos piliečių, į Lietuvą darbuotojai ir toliau gali atvykti per 27 kitose pasaulio valstybėse veikiančius centrus. Jie veikia Ganoje, Indijoje, Kambodžoje, Zimbabvėje ir kitose nuo Lietuvos nutolusiose šalyse.
Internete gausu vaizdo įrašų, kuriuose užsieniečiai pasakoja, kaip atvykti į Lietuvą, kiek kainuoja kelionė ir kokio atlyginimo galima tikėtis. Kai kuriuose įrašuose apie Lietuvą pateikiama netiksli informacija – pasakojant apie šalį rodomi Latvijos sostinės Rygos vaizdai.
Studentų kelias leidžia apeiti migrantų kvotą
Nors verslui trūksta pigios darbo jėgos, metinė imigrantų kvota, siekianti apie 25 tūkstančius žmonių, gana greitai užpildoma. Tačiau pastebėta ir spraga: kvotos netaikomos studentams.
Užsienietis gali sumokėti už studijas universitete ar kolegijoje ir tokiu būdu gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Dalis tokių studentų, kaip teigiama, gali būti fiktyvūs – oficialiai jie atvyksta mokytis, tačiau iš tikrųjų čia dirba.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad tarp atvykstančių studentų yra Indijos, Bangladešo, Pakistano ir Maroko piliečių. Jo teigimu, atvykę studijuoti užsieniečiai pirmiausia turėtų mokytis, o ne dirbti.
M. Katelynas priminė, kad 2022 metų birželio 30 dieną balsuojant konservatorių balsais buvo panaikintas darbo valandų ribojimas. Ministro vertinimu, būtent taip buvo sukurta dabar keliama problema.
Ministras teigė jau rengiantis planus, kaip spręsti fiktyvių studentų klausimą, tačiau kol kas jų neviešina. Liberalai savo ruožtu tvirtina, kad Lietuvoje su imigrantais apskritai nėra rimtos problemos.
Simonas Gentvilas sakė, kad migracija yra reguliuojama, o užsieniečiai Lietuvoje studijuoja, dirba ir nenusikalsta. Jis taip pat kritikavo M. Katelyną dėl, jo vertinimu, pataikavimo nacistinių pažiūrų baikeriams.
M. Katelynas į tai atsakė klausimu, ar S. Gentvilas galbūt norėtų kandidatuoti ne į Vilniaus, o į Taškento merus.
Šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi apie 220 tūkstančių užsieniečių – daugiau, nei gyventojų yra Klaipėdoje.
