Mobiliojo ryšio operatoriai svarsto apie 2G technologijos atsisakymą maždaug 2030 metais. Vis dėlto prieš priimant galutinį sprendimą reikės pasirūpinti gyventojų, verslo ir svarbios infrastruktūros pasirengimu.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su operatoriais vertina 2G ateitį. Didžiausių problemų gali kilti dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio, vartų valdiklių, automobilių ir kitų įrenginių, kurie vis dar priklauso nuo šios technologijos.
RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė teigė, kad paprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams 2G reikšmė mažėja, tačiau ryšys vis dar plačiai naudojamas M2M ir daiktų interneto sprendimuose.
Tikslaus 2G įrenginių skaičiaus nėra
RRT duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G tinkle veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių. Vis dėlto tiksliai pasakyti, kiek žmonių naudojasi būtent 2G, sudėtinga, nes ta pati SIM kortelė ar įrenginys gali prisijungti prie kelių kartų tinklų.
Tuo pačiu laikotarpiu M2M paslaugoms Lietuvoje buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš jų maždaug 1,95 mln. buvo skirtos ryšiui tarp įrenginių. Šie skaičiai apima ir naujesnes technologijas, todėl negali būti tiesiogiai prilyginami 2G įrenginių skaičiui.
Centralizuoto registro, kuriame būtų suskaičiuotos visos Lietuvoje veikiančios 2G signalizacijos, mokėjimo terminalai, skaitikliai, liftų sistemos, telemetrijos ir kiti IoT įrenginiai, šiuo metu nėra. Pasak J. Mikulėnaitės-Baušienės, jų inventorizacija yra vienas svarbiausių pasirengimo tinklo išjungimui darbų.
Galutinis terminas dar nenustatytas
Vienos datos, kuri būtų privaloma visiems Lietuvos operatoriams, kol kas nėra. Bendrovės svarsto apie 2030-uosius, nes 2G naudojimas mažėja, tinklo įranga sensta, o atlaisvintus dažnius būtų galima skirti modernesnėms technologijoms.
RRT pabrėžia, kad konkretaus tinklo technologijos išjungimas yra operatoriaus technologinis ir komercinis sprendimas.
„Telia“ atstovas Ričardas Mikalauskas nurodė, kad bendrovės tinkle dar yra apie 100 tūkst. telefonų, nepalaikančių 4G ar 5G ryšio. Per metus tokių įrenginių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu. Be to, apie 100 tūkst. daiktų interneto įrenginių vis dar priklauso nuo 2G. Tarp jų – vartų ir užkardų valdikliai, apsaugos sistemos, įvairių prietaisų davikliai bei transporto buvimo vietą perduodanti įranga.
Dalis šių įrenginių įrengti prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, todėl jų naudotojai gali net nežinoti, kad įranga veikia per 2G. Operatorius ragina tokius sprendimus iš anksto inventorizuoti ir suplanuoti jų atnaujinimą.
„Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė sakė, kad bendrovės tinkle 2G skambučiams, SMS ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo bei privačių klientų. Mažiau nei vienas iš penkių skambučių vyksta 2G tinkle, o visi kiti – per VoLTE.
„Bitės“ tinkle dar yra apie 20 tūkst. žmonių, naudojančių tik 2G palaikančius telefonus, ir apie 50 tūkst. telemetrijos klientų, tarp jų vartelių, užtvarų bei apsaugos sistemų naudotojų. Bendrovė dėl datos tariasi su RRT, valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais.
Dažniai galėtų būti skirti 4G ir 5G
Operatoriai 2G atsisakymą sieja ne tik su mažėjančiu naudojimu, bet ir su galimybe efektyviau panaudoti šiai technologijai skirtus dažnius. Taip pat sudėtingėja senstančios įrangos priežiūra, mažėja gamintojų palaikymas, o pati technologija naudoja daugiau energijos ir dažnių išteklių.
„Bitė“ nurodo, kad pagrindinė priežastis yra įrangos gamintojo 2G palaikymo pabaiga. Atsisakius šio tinklo, tie patys dažniai galėtų būti panaudoti bendrovės 5G plėtrai.
RRT teigimu, Lietuvoje 2G naudoja dalį 900 MHz ir 1800 MHz dažnių juostų. Ypač svarbi 900 MHz juosta, nes žemesni dažniai geriau sklinda didesniu atstumu ir lengviau prasiskverbia į pastatus. Jų panaudojimas 4G ir 5G tinklams galėtų pagerinti aprėptį, ypač kaimo vietovėse ir pastatų viduje.
Rizika – seni įrenginiai ir „eCall“
Daugeliui šiuolaikinių telefonų naudotojų 2G išjungimas neturėtų sukelti didelių nepatogumų. Tačiau seniau įdiegti automatiniai įrenginiai gali būti susiję su saugai svarbiomis paslaugomis, todėl jų veikimą būtina įvertinti iki tinklo išjungimo.
Jeigu tokie įrenginiai veiks tik per 2G ir nebus atnaujinti, jie gali prarasti ryšį. RRT pabrėžia, kad kritinių sistemų inventorizacija ir perkėlimas į kitas technologijas turi būti atlikti gerokai iš anksto.
Vienas svarbiausių klausimų – automobiliuose naudojama pagalbos iškvietimo sistema „eCall“. Europos Komisijos šiemet paskelbtame tyrime įspėjama, kad nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų Europos Sąjungos transporto priemonių. Todėl rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą.
Senesniuose automobiliuose įdiegtos „eCall“ sistemos gali priklausyti nuo 2G arba 3G. Jei neliks nė vieno suderinamo tinklo, jos nebegalės perduoti avarinio iškvietimo. Vieno operatoriaus 2G tinklo išjungimas nebūtinai iš karto sustabdytų sistemą, nes skambutis galėtų būti perduotas per kitą suderinamą tinklą, tačiau visiems operatoriams atsisakius senųjų technologijų toks sprendimas nebūtų ilgalaikis.
Susisiekimo ministerija nurodė, kad Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) šiuo metu svarstomas „eCall“ sistemos tęstinumas pereinant prie naujesnių tinklų. Lietuva seka bendrą Europos Sąjungos praktiką, o 2G išjungimas turėtų būti vykdomas tik užtikrinus kritinių avarinio ryšio paslaugų veikimą naujos kartos tinkluose.
Pasirengimui gali prireikti kelerių metų
RRT ir operatoriai ragina įmones bei viešąjį sektorių jau dabar tikrinti naudojamą įrangą. J. Mikulėnaitė-Baušienė mano, kad pagrįstas būtų bent kelerių metų pasirengimo laikotarpis, o „Telia“ pritaria mažiausiai trejų metų terminui.
R. Mikalauskas priminė, kad 3G tinklo išjungimui 2022 metais bendrovė ruošėsi trejus metus: pokyčiai buvo įgyvendinami etapais, klientai iš anksto informuoti, o su verslu dirbta tiesiogiai. Panašaus pasirengimo reikės ir atsisakant 2G, nes verslui bei viešajam sektoriui būtina nustatyti, kur naudojama sena įranga, įvertinti alternatyvas ir numatyti biudžetus.
„Bitė“ platesnę komunikaciją apie 2G išjungimą planuoja pradėti nuo kitų metų, o 2028 metais ketina skatinti konkrečius klientus pakeisti įrenginius ir įsidiegti naujesnius sprendimus. M. Ropė teigė, kad 2029-uosius bendrovė norėtų pasilikti kaip paskutinius technologijos išjungimo metus, procesą vykdant palaipsniui ir etapais.
Įrangos atnaujinimo kaina priklausys nuo konkretaus atvejo: vienur užteks pakeisti ryšio modulį, kitur reikės atnaujinti visą įrenginį ar valdymo sistemą. „Telia“ bendros kompensavimo programos nenumato, todėl savininkai išlaidas turėtų planuoti kaip įprastą technologijų ir infrastruktūros atnaujinimą.
Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad finansinės pagalbos gyventojams ir verslui ar įrangos keitimo kompensavimo klausimai galėtų būti svarstomi ateityje, tačiau šiuo metu neaišku, ar tokio poreikio atsiras.
„Bitė“ su didžiausiais verslo klientais konsultuojasi dėl įrangos atnaujinimo, o privačius klientus ragina keisti senas SIM korteles, telefonus ir planus. Bendrovė nurodo, kad Lietuvoje dar yra daugiau kaip 10 tūkst. 4G telefonų, kuriuose naudojamos tik 2G tinkle veikiančios senos SIM kortelės.
RRT siūlo bendrą nacionalinį planą
RRT vertinimu, Lietuvai būtų naudinga parengti bendrą nacionalinį pasirengimo 2G išjungimui planą. Jame turėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių įrangos inventorizacija, modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikra, „eCall“ ir numerio 112 veikimo užtikrinimas bei visuomenės informavimas.
Susisiekimo ministerija teigė, kad, institucijoms matant poreikį, galėtų būti sudaryta šį klausimą koordinuojanti darbo grupė.
RRT pabrėžia, kad 2G turėtų būti išjungtas tik tada, kai nuo jo priklausančios svarbios paslaugos bus perkeltos į alternatyvias technologijas ir nekils naujų ryšio prieinamumo ar saugumo problemų. Taip pat jau dabar rekomenduojama nebediegti naujų sistemų, veikiančių vien 2G pagrindu.
