Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi kitų metų biudžeto projektą, perspėja, kad valdžios sektoriaus deficitas gali didėti gerokai sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė. Auditorių skaičiavimu, 2029 m. jis gali priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
VK teigimu, projekte numatytas deficitas neapima dalies tikėtinų išlaidų, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės. Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė pažymėjo, kad viešuosius finansus spaudžia ne tik nauji sprendimai didinti išlaidas, bet ir anksčiau prisiimti valstybės įsipareigojimai, kurių poveikis būsimiems biudžetams nėra pakankamai įvertintas.
Biudžete neįtrauktos dalis galimų išlaidų
Į kitų metų planą, VK vertinimu, neįtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitoms reikmėms. Pajamų dalyje tuo metu numatyta papildomai gauti 197 mln. eurų dėl geresnio mokesčių administravimo.
Auditoriai pabrėžia, kad šios priemonės rezultatas yra labai neapibrėžtas, todėl papildomos pajamos neturėtų būti įtraukiamos į projekcijas.
VK prognozuoja, kad kitąmet deficitas sieks 5 proc. BVP, o 2028 ir 2029 m. – atitinkamai 5,8 ir 5,9 proc. BVP.
Seime svarstomame biudžeto projekte 2027 m. numatytas valstybės biudžeto deficitas sudaro 3,8 proc. BVP, o neįskaičiavus europinės išlygos dėl gynybos išlaidų – 4,8 proc. BVP. Valstybės skola tuo metu turėtų siekti 48,2 proc. BVP.
2028 m. projekte numatomas 4,6 proc. BVP deficitas, o be išlygos – 4,7 proc. BVP. 2029 m. deficitą planuojama išlaikyti ties 3,9 proc. BVP, ir toks pats rodiklis nurodomas skaičiuojant be išlygos.
Mastrichto kriterijai nustato 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ir 60 proc. BVP valstybės skolos ribas.
Finansų ministerija aiškina, kad jos ir VK prognozės skiriasi dėl skaičiavimuose naudojamų skirtingų prielaidų. Ministerija taip pat pripažįsta, kad būtina ieškoti tvaresnio pajamų ir išlaidų balanso. Tarp svarstomų priemonių – didesnis cukraus mokestis, didesnis azartinių lošimų apmokestinimas, valstybės turto naudojimo ir kai kurių įstaigų veiklos efektyvumo peržiūra.
Skolos aptarnavimui gali tekti skirti vis daugiau lėšų
VK prognozuoja, kad valstybės skola augs greičiau, nei numatyta biudžeto projekte, ir 2029 m. priartės prie 60 proc. BVP. Ši Mastrichto kriterijaus riba, auditorių skaičiavimu, gali būti viršyta jau 2030 m.
Kartu didėtų ir skolos aptarnavimo kaina: palūkanoms mokėti šiemet skiriama maždaug 1 mlrd. eurų suma 2029 m. gali išaugti iki 2,1 mlrd. eurų. Dėl to didesnė biudžeto dalis būtų naudojama ne viešosioms paslaugoms ar investicijoms, o anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
VK taip pat nurodo, kad 2028–2029 m. projekte nepakankamai įvertintos išlaidos, susijusios su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didesnėmis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Pasak auditorių, šios aplinkybės gali lemti didesnį valdžios sektoriaus deficitą, nei numatyta projekte.
VK vertinimu, didesnį deficitą, palyginti su Vyriausybės patvirtintoje metinėje pažangos ataskaitoje šiemet numatytu rodikliu, didele dalimi lemia ir krašto apsaugos išlaidų karinei įrangai įsigyti pokyčiai. Per metus jos vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesnės.
Karinės įrangos, ginklų ir atsargų pirkimai apskaitomi kaupimo principu. Tai reiškia, kad deficite jie fiksuojami tada, kai atsiranda ekonominė nuosavybė – dažniausiai pristatant įrangą.
VK teigia, kad net nepriėmus papildomų diskrecinių sprendimų dėl pajamų didinimo, vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas liktų didesnis nei 3 proc. BVP.
Net įvertinus laikiną europinę išlygą gynybai, leidžiančią ketverius metus į deficitą neįtraukti 1,5 proc. BVP gynybos išlaidų, biudžete numatytas grynųjų valstybės išlaidų augimas, anot VK, viršija leistinas ribas.
Vyriausybė turės pagrįsti nukrypimą nuo taisyklių
Nepriklausoma fiskalinė institucija, įvertinusi 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą, konstatavo, kad jis neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių.
Pagal Fiskalinės valdysenos įstatymą Vyriausybė turėtų pakoreguoti projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę. Jei to padaryti nebus siekiama, turės būti pateiktas pagrįstas paaiškinimas, kodėl taisyklės nesilaikoma.
VK taip pat tikisi priemonių plano, kuriame būtų nurodyta, kaip bus mažinamas nukrypimas nuo fiskalinės drausmės reikalavimų ir kada šios priemonės bus įgyvendintos.
Auditorių skaičiavimu, kad 2029 m. deficitas neperžengtų Mastrichto kriterijaus ribos, jį reikėtų sumažinti daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Kol kas VK biudžeto projekte neįžvelgia aiškios strategijos, kaip vidutiniu laikotarpiu bus sugrįžta prie fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi.
Auditorių teigimu, vien išlaidų efektyvinimo tam nepakaks. Reikės ieškoti papildomų pajamų, nuosekliai plėsti mokesčių bazę, iš naujo įvertinti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
