Vilniaus arkikatedroje tęsiant Vytauto Didžiojo palaikų paieškas, premjeras Mindaugas Sinkevičius išreiškė viltį, kad istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai bus rasti iki jo 600-ųjų mirties metinių 2030 metais.
Seime žurnalistams M. Sinkevičius sakė pasitikintis šios srities specialistais ir tikintis, kad Vytauto metais Lietuva galės būti pasirengusi bei jau bus aptikusi palaikus.
Paklaustas, ar jį tenkina paieškų tempas, Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tai yra profesionalių ir kvalifikuotų specialistų darbo klausimas. Jo teigimu, sprendimus šioje srityje turėtų priimti ekspertai.
Premjeras palygino šiuos tyrimus su būsto remontu: pasak jo, neįmanoma tiesiog paimti kūjo, išdaužyti sienų ir ieškoti, kur yra kaulai ar kam jie priklauso. Vytauto Didžiojo palaikų paieškoms, M. Sinkevičiaus teigimu, būtinas profesionalus ir kvalifikuotas darbas.
Gręžinyje aptikta ne tai, ko tikėtasi
Archeologai Vilniaus arkikatedroje mažos apimties invazinius tyrimus pradėjo lapkričio 4 dieną. Tą patį vakarą jie pranešė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, ertmėje šalia Šv. Kazimiero koplyčios nerasta požymių, leidžiančių manyti, jog šioje vietoje galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Tyrimų grupės archeologas Rytis Jonaitis nurodė, kad sienos nišoje neaptikta nei sarkofago, kuris patvirtintų perlaidojimą, nei matomų kaulų. Mokslininkai rado riedulių sankaupą, kurioje buvo užfiksuota organikos, įvairių liekanų ir metalo.
Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė darbus pradėjo gavusi reikiamus leidimus ir įrangą. Tyrimo metu atliekamas gręžinys bei renkami mikrobiologiniai mėginiai. Pasiekus ertmę, jos vidus dokumentuojamas 3D skeneriu ir 3D kamera.
Kad būtų kuo mažiau pažeistas autentiškas katedros mūras, tyrimai vykdomi iš pastato lauko pusės. Taip pat siekiama išsaugoti tarpukariu mauzoliejuje įrengtą hidroizoliacijos sluoksnį.
Minimalaus invazinio tyrimo kaina siekia apie 35 tūkst. eurų.
Kultūros ministras Lukas Alsys Eltai teigė, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Ministerija, pasak jo, aktyviai dalyvauja paieškose, tačiau į tyrimų eigą ir mokslinių hipotezių nagrinėjimą nesikiša, šiuos sprendimus palikdama ekspertams.
Vyriausybė liepą pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai. Taip pat planuojama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos, atliekant bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Hipotezę, kad palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose, pirmasis iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jo teigimu, Vytauto Didžiojo palaikai galėtų būti mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančioje XVII amžiuje įrengtoje įėjimo nišoje. Vis dėlto S. Poderis į tyrimų grupę nebuvo įtrauktas.
