Per pastaruosius dešimt metų būstas Lietuvoje gerokai pabrango, o kainų augimas mūsų šalyje buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES). Naujausi duomenys rodo, kad artimiausiu metu reikšmingo atpigimo tikėtis nėra pagrindo.
„Eurostat“ skelbia, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje buvo 14,3 proc. didesnės nei tuo pačiu metu prieš metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečią vietą ES.
Dar sparčiau būstas brango Portugalijoje – 16,5 proc., ir Bulgarijoje – 15,5 proc. Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai padidėjo 4,7 proc.
Ilgesnio laikotarpio pokytis dar ryškesnis. „Eurostat“ būsto kainų indekso duomenimis, 2025 m. būstas Lietuvoje kainavo 158 proc. daugiau nei 2015 m.
Labiausiai kainos kilo ne Vilniuje
„Inreal“ vertinimo vadovė Alina Baranauskienė teigia, kad per dešimtmetį butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išaugo maždaug 2,5 karto.
2015 m. Vilniuje už 50 tūkst. eurų buvo galima rasti tvarkingą dviejų kambarių senos statybos butą Fabijoniškėse ar panašiame rajone. Šiandien tokio būsto kaina, pasak A. Baranauskienės, siektų maždaug 120–130 tūkst. eurų.
Tiksli suma priklauso nuo buto būklės, vietos, namo renovacijos ir kitų aplinkybių.
Didžiausias procentinis augimas užfiksuotas ne sostinėje. Panevėžyje butai per dešimtmetį pabrango apie 2,7 karto, Šiauliuose – 2,6 karto, Vilniuje ir Kaune – maždaug 2,5 karto, o Klaipėdoje – 2,2 karto.
Vis dėlto procentai ne visada atspindi realų pabrangimą eurais. A. Baranauskienė aiškina, kad prieš dešimtmetį Panevėžyje ir Šiauliuose butai buvo gerokai pigesni nei Vilniuje ar Kaune, todėl jų kainų augimas procentais atrodo didesnis net ir tuomet, kai eurais jis buvo mažesnis.
Mažesniuose miestuose taip pat buvo vystoma mažiau naujų būsto projektų, todėl pirkėjai turėjo mažesnį pasirinkimą.
Statybos tapo gerokai brangesnės
„Yit Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo būsto statybos išlaidos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2017 m. birželio iki 2025 m. birželio bendras statybos sąnaudų kainų lygis padidėjo apie 51 proc. Darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų rodiklis per tą laiką išaugo apie 99 proc., statybinių medžiagų ir gaminių kainos – 32 proc., o mašinų ir mechanizmų darbo – 36 proc.
Tačiau vien statybos sąnaudos viso būsto kainų augimo nepaaiškina. Būsto pardavimo kaina ir jo statybos savikaina nėra tas pats dydis.
Galutinei kainai įtakos turi sklypas, finansavimo kaštai, infrastruktūros įrengimas, vieta, būsto kokybė, taip pat pasiūlos ir paklausos santykis.
Per dešimtmetį pasikeitė ir pats būstas: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, architektūrai bei inžineriniams sprendimams.
K. Vanagas pateikia bendrovės Kaune vystomo projekto pavyzdį. 2015 m. vidutinio dviejų kambarių buto kvadratinis metras jame kainavo apie 1 480 eurų, o 2026 m. – apie 3 980 eurų. Taigi kvadratinio metro kaina padidėjo beveik 169 proc., o vidutinė viso buto kaina išaugo nuo maždaug 63,5 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
Bendrovės vadovas artimiausiais metais nesitiki reikšmingo statybos savikainos sumažėjimo. Konkurencija ir stabilios medžiagų kainos gali pristabdyti augimą, tačiau brangstanti darbo jėga darys priešingą poveikį.
Ar būstas Lietuvoje pervertintas?
A. Baranauskienė, remdamasi jos nurodytais Lietuvos banko skaičiavimais, sako, kad būsto kainos Lietuvoje yra maždaug 8 proc. pervertintos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas parduodamas butas kainuoja daugiau, nei yra vertas. Vien kaimyno skelbime nurodyta 150 tūkst. eurų kaina neįrodo, kad už tokią sumą konkretus būstas iš tiesų bus parduotas.
Nekilnojamojo turto vertė pirmiausia nustatoma pagal realiai įvykusius sandorius, o ne pagal skelbimuose pateiktus pageidavimus. Todėl pardavėjo prašoma suma gali nesutapti su turto vertintojo nustatyta verte.
Kaip pirkėjai bando sutaupyti?
Augant būsto kainoms, gyventojai daugiau dėmesio skiria plotui ir jo panaudojimui. Architektų gildijos architektas ir projektų vadovas Rokas Mazuronis pastebi, kad projektuojant būstus dažniau atsisakoma ilgų koridorių, o virtuvė, valgomasis ir svetainė jungiami į bendrą erdvę.
Statant individualų namą taupoma atsisakant atskiro darbo kambario, papildomo sanitarinio mazgo ar didesnių pagalbinių patalpų. Vietoje garažo kartais pasirenkama automobilių stoginė arba atvira stovėjimo vieta.
Vieni pirkėjai renkasi mažesnį būstą arčiau miesto centro, kiti – didesnį, tačiau toliau nuo jo. Dar vienas variantas yra sublokuoti namai, arba kotedžai. Jie gali pasiūlyti daugiau erdvės nei butas ir kainuoti mažiau nei panašioje vietoje esantis atskiras individualus namas.
Vis dėlto R. Mazuronis pabrėžia, kad taupymas neturėtų vykti gyvenimo kokybės sąskaita. Gerai suplanuotas mažesnis būstas gali būti patogus, tačiau pernelyg sumažinti plotą vien dėl kainos nėra tinkamas sprendimas.
