Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė siūlo sostinės mokyklose iki liepos 6 dienos organizuoti vasaros stovyklas visiems pradinukams. Tai nebūtų įprastos pamokos – vaikai dalyvautų stovyklose, o tėvams bent vieną mėnesį nereikėtų rūpintis, su kuo juos palikti darbo metu.
Idėja jau sulaukė dalies mokytojų abejonių. Po devynių mėnesių darbo su vaikais jie nenorėtų dar vieną mėnesį vadovauti stovykloms. Tačiau vicemerė teigia, kad mokytojų to daryti niekas neįpareigotų – vaikus galėtų prižiūrėti neformaliojo švietimo specialistai, visos dienos darbuotojai ir savanoriai tėvai.
Vasarą dalis vaikų lieka vieni
Idealiomis atostogomis vaikai dažnai įsivaizduoja keliones, baseinus ir kitas pramogas. Vis dėlto daliai jų vasara praeina namuose, kol tėvai dirba.
Moksleivė Rugilė pasakojo, kad dažniausiai būna namie, susitinka su kaimynais, nueina į parduotuvę ir pati pasigamina pietus. Armina teigė, kad kartu su kitais vaikais namuose stato palapines ir bunkerius, žaidžia bei gamina maistą. Marija sakė, kad ilgainiui ima trūkti idėjų, todėl įsijungia televizorių.
Vaikų priežiūra vasarą tampa iššūkiu ir tėvams. Tėvų forumo atstovas Nerijus Mikolajūnas pabrėžė, kad palikti vaiką su planšete, televizoriumi ar kitu išmaniuoju įrenginiu nėra geriausia išeitis, tačiau dirbantys tėvai ne visada turi kitų galimybių. Vilnietė Aliona teigė, kad neplanuojantys vaikų užimtumo tėvai rizikuoja, jog šie daug laiko praleis prie ekranų.
Stovyklos galėtų veikti mokyklose
D. Meiželytė siūlo mokyklose rengti stovyklas iki liepos 6 dienos, kad šeimoms būtų lengviau suderinti darbą ir vaikų priežiūrą. Ji atkreipė dėmesį, kad dabar šeimos dažnai dalijasi atostogas: vienas iš tėvų mėnesį prižiūri pradinuką, kitas – dar vieną mėnesį, o likusiam laikui tenka ieškoti mokamų stovyklų.
N. Mikolajūno teigimu, savaitė ar 10 dienų stovykloje gali kainuoti 500–600 eurų, todėl šeimos paprastai gali įpirkti tik vieną ar dvi tokias stovyklas.
Prieš porą metų vasaros stovyklas organizavo Kunigaikščio Gedimino progimnazija. Jos direktorius Rimantas Remeika pasakojo, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama pradinių klasių mokiniams, tačiau stovyklose dalyvavo ir penktokų bei šeštokų.
Vaikai pasakojo, kad stovyklose vaikščiodavo po Senamiestį, vykdavo nusipirkti užkandžių, lankydavosi muziejuose, pažintiniuose takuose ir daug sužinodavo. Vilnietis Matas sakė, kad tokiai priežiūrai vaiką tam tikram laikui patikėtų, ypač jei veikla būtų prasminga.
Mokytojai stovykloms pritartų, bet jose nedirbtų
Kalbinti pradinių klasių mokytojai pačią vasaros stovyklų idėją vertina palankiai, tačiau nenorėtų joje dirbti dar vieną mėnesį. Mokytoja Rasa Jagminė teigė, kad stovyklos neturėtų būti organizuojamos mokyklai ir mokytojams užkraunant papildomą naštą.
Ji taip pat priminė, kad birželį kai kuriose mokyklose vyksta egzaminai, todėl tuo metu jose negali būti pašalinių mokinių.
D. Meiželytė tikino, kad mokytojams vadovauti stovykloms neprivalėtų. Šį darbą galėtų atlikti neformaliojo švietimo mokytojai ir visos dienos specialistai, kurie šiuo metu prižiūri vaikus po pamokų vadinamosiose prailgintose grupėse. Mokslo metų pabaigoje mokyklos šiuos darbuotojus turi atleisti, nes vasarą jiems nebelieka darbo, o prieš rugsėjį vėl ieškoti darbuotojų.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vasaros stovyklose dirbo būtent tokie specialistai. R. Remeika teigė, kad jo mokyklai toks sprendimas būtų naudingas, nors administracijai tai taptų papildomu iššūkiu ir reikštų trumpesnes atostogas.
Stovyklos tėvams nebūtų visiškai nemokamos – jiems tektų apmokėti vaikų maitinimą ir edukacines veiklas. Vicemerės teigimu, kai kuriose sostinės mokyklose jos galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Jei stovyklose dalyvautų visi pradinukai, savivaldybės biudžetui tai kainuotų iki trijų milijonų eurų.
