Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei minint pirmąjį šimtą darbo dienų, o Seime svarstant kitų metų biudžetą, premjero veikla vertinama nevienareikšmiškai. E. Gentvilas teigia, kad M. Sinkevičius ne viską kontroliuoja savo partijoje, o R. Baranovas pabrėžia jo ryšius su šalies merais.
Vienas dažniausių priekaištų premjerui – esą jam trūksta lyderystės. E. Gentvilas pripažįsta, kad M. Sinkevičius nėra visiškai be lyderystės, tačiau, jo manymu, jos stoka ir paskatino kalbas, kad premjeras „dudena Brazauskiškai“.
Politikas atkreipė dėmesį į M. Sinkevičiaus patirtį: jis buvo meras, trumpai ėjo ministro pareigas, vėl dirbo meru, buvo teisiamasis, o iš teisiamųjų suolo faktiškai atėjo į premjero postą. E. Gentvilas teigė, kad šios patirties nederėtų lyginti su A. Brazausko patirtimi, tačiau toks naratyvas premjerui primetamas dėl to, kad lyderystės prasme jis esą šiek tiek atsilieka.
Jo vertinimu, M. Sinkevičių galbūt būtų tiksliau lyginti su Inga Ruginiene, prieš keletą mėnesių tapusia premjere. E. Gentvilas pabrėžė, kad M. Sinkevičius turi daug gerų savybių, todėl nėra verčiamas iš pareigų vien dėl to, kad praėjo šimtas dienų.
Opozicija, pasak jo, nuo pat pradžių įspėjo valdžią, kad Vyriausybių kaitaliojimas ir prašymas kiekvienai naujai komandai suteikti šimto dienų ramybės laikotarpį nebus priimtinas. Nors ramybės premjerui nebuvo suteikta, prieš jį taip pat nebuvo surengta realių išpuolių, tačiau problemų netrūko.
E. Gentvilas išskyrė tai, kad M. Sinkevičius darbą pradėjo kalbėdamas apie visų susitelkimą, tačiau dabar paaiškėjo, jog net valdantieji nebuvo tinkamai informuoti apie biudžeto projektą. Opozicijos, jo teigimu, premjeras taip pat neįtraukia į procesus.
Politikas pateikė pavyzdį: į išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje M. Sinkevičius pakvietė valdančiųjų Seimo narius iš Klaipėdos, tačiau opozicijos atstovai nebuvo kviečiami. Vis dėlto E. Gentvilas teigė, kad tai nėra pagrindinė problema.
Jo manymu, M. Sinkevičius į A. Brazauską panašus tuo, kad abu buvo paskutiniai premjerai, iki M. Sinkevičiaus ėję šias pareigas nebūdami Seimo nariais. E. Gentvilas linkėjo premjerui sėkmės, tačiau pabrėžė, kad nebūdamas kasdienėje parlamento veikloje jis negali būti visapusiškai informuotas. Informacija jam gali būti pateikiama selektyviai ar net sąmoningai iškraipoma tam tikrų grupių ir pogrupių.
Šias problemas, pasak E. Gentvilo, buvo galima numatyti iš anksto. Vis dėlto bendras M. Sinkevičiaus pasirodymas per pirmąjį šimtą dienų, jo vertinimu, nėra pats blogiausias, palyginti su kai kuriais kitais premjerais.
Ramumas ir ryšiai su merais
R. Baranovas teigė, kad žmonės, teigiamai lygindami M. Sinkevičių su A. Brazausku, greičiausiai kalba apie ramybę ir ūkiškumą. Jo manymu, šias savybes dabartinis premjeras tikrai turi.
R. Baranovas pabrėžė, kad M. Sinkevičius į Vyriausybės vadovo pareigas atėjo sudėtingu metu. Iki kadencijos pabaigos likus dvejiems metams, o realiai – maždaug pusei kadencijos, premjeras neturi daug fiskalinės erdvės pradėti dideles reformas. Nepaisant to, šiomis sąlygomis jis, politiko vertinimu, tvarkosi gerai, o ramybės valdžioje atsirado daugiau.
R. Baranovas sakė manantis, kad M. Sinkevičiaus ramumas nėra suvaidintas – jis iš prigimties esąs ramus žmogus. Be to, premjeras turi didelį partijos užnugarį ir yra gerai įsitvirtinęs jos struktūroje.
Pasak R. Baranovo, partijos struktūra M. Sinkevičių gerai pažįsta, kaip ir visi aštuoniolika merų. Todėl premjeras jaučia už savęs esančią galios bazę, o tai gali suteikti daugiau pasitikėjimo ir neleisti baimintis, kad kas nors ims siūbuoti politinį „laivą“.
Politikas taip pat priminė, kad prieš M. Sinkevičiaus šimtadienį įvyko pokyčių koalicijoje. Jo teigimu, jei koalicijoje vis dar būtų Remigijus Žemaitaitis, ramybės būtų gerokai mažiau. R. Baranovas koalicijos pokyčius įvardijo kaip vieną pirmųjų M. Sinkevičiaus lyderystės ženklų: premjeras esą priėmė sprendimą ir parodė, kad tikisi, jog kiti jį seks.
Ar premjerui trūksta ryžto?
Kalbėdamas apie priekaištus dėl biudžeto, R. Baranovas sakė, kad valstybė negali būti ginama tik karinėmis pajėgomis, nuošalyje paliekant visuomenę. Jo teigimu, dalis žmonių jau dabar klausia, kodėl tiek daug dėmesio skiriama gynybos biudžetui, o ne kitoms reikmėms.
R. Baranovas taip pat nesutiko, kad M. Sinkevičiui trūksta ryžto. Jis palygino Lietuvos premjerą su britų premjeru Andy Burnhamu, kuris, jo apibūdinimu, rytais gali atsikelti su mintimi, kad būti premjeru yra nuostabu, ir išeiti į gatvę. Lietuvoje, pasak R. Baranovo, tokio premjero, kuris taip entuziastingai vertintų savo pareigas, jis neprisimena.
Vertindamas pažadą didinti vienybę, R. Baranovas pripažino, kad per šimtą dienų sudėtinga parodyti didelius rezultatus. Jis priminė, kad Vyriausybė įprastomis sąlygomis pradėjo dirbti jau įpusėjus biudžeto rengimo procesui.
Politikas taip pat kalbėjo apie ekonomikos skatinimą ir šešėlio mažinimą. Jo teigimu, pažadai mažinti šešėlinę ekonomiką girdimi nuo 1991-ųjų, todėl tai yra ilgalaikės, amžinos temos.
R. Baranovas pabrėžė, kad net jei premjeru būtų Jėzus Kristus, per šimtą dienų nebūtų galima stebuklingai išspręsti problemų, besitęsiančių trisdešimt metų.
