Lietuvos gyventojai iš tėvų namų vidutiniškai išsikelia būdami 22-ejų, tačiau pirmąjį nuosavą būstą įsigyja tik sulaukę 31 metų. Per šį devynerių metų laikotarpį nuomai gali būti išleidžiamos dešimtys tūkstančių eurų.
Tokius duomenis skelbia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paviešintas 2025 metų tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek gyventojams gali kainuoti nuoma iki pirmojo būsto įsigijimo.
Nuomai per devynerius metus – dešimtys tūkstančių eurų
„Ober-Haus“ 2026 metų rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuomos kaina penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose siekia nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Mažiausiai už tokį būstą mokama Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o brangiausia nuoma – Vilniuje.
Jeigu devynerius metus nuomininkas mokėtų dabartines kainas, bendra suma siektų dešimtis tūkstančių eurų. Tiksli išlaidų suma priklausytų nuo būsto ploto, vietos ir to, kaip per šį laiką keistųsi nuomos kainos.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje pabrango 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimt metų kainos augo dar sparčiau: Vilniuje nuoma padidėjo 93 proc., Kaune – 96 proc., Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulada pateikia ir nuomos bei būsto vertės santykį. Jei nuomos ir pardavimo kainos nekistų, per dešimt metų Vilniuje nuomininkas sumokėtų maždaug 45–50 proc. būsto vertės. Kaune ir Klaipėdoje ši dalis sudarytų apie 55–60 proc.
Pradiniam įnašui gali tekti taupyti ne vienerius metus
Nuomojantis būstą vienu metu sukaupti santaupų nuosavam būstui – vienas sudėtingiausių iššūkių.
Perkant būstą be paskolos, taupymo laikotarpis gali būti itin ilgas. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, o Kaune – 24 metus.
Imant paskolą taip pat būtina sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia tokį pavyzdį: žmogus per mėnesį gauna 1 580 eurų pajamų „į rankas“, už nuomą moka 550 eurų, o pradiniam įnašui skiria 10 proc. atlyginimo – 158 eurus.
Jei toks asmuo norėtų įsigyti 155 tūkst. eurų kainuojantį butą, 10 proc. pradinis įnašas siektų 15,5 tūkst. eurų. Kas mėnesį taupant po 158 eurus, šią sumą pavyktų sukaupti maždaug per aštuonerius metus.
Jei bankas reikalautų didesnio pradinio įnašo, taupymas galėtų užsitęsti ilgiau nei 12 metų. Šiame pavyzdyje nevertinamas galimas būsto kainos didėjimas, santaupų grąža ir pajamų pokyčiai.
A. Izgorodinas pabrėžia, kad pirmąjį būstą įsigyti sunkiau ir dėl sparčiai kylančių NT kainų. 2022–2026 metais būstas Lietuvoje pabrango apie 50 proc., nuoma išaugo 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ padidėjo 39 proc. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas nespėja vytis būsto kainų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 metų rugpjūtį pirmojo būsto pirkėjai vidutiniškai skolinosi apie 128 tūkst. eurų, o pradinis įnašas sudarė 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai. Juos atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
Pasak R. Siderkevičiaus, mažesnis įnašas gali padėti būstą įsigyti anksčiau tiems, kurie gauna pakankamai pajamų paskolai grąžinti, bet neturi sukaupę pakankamai santaupų. Savarankiškai kaupiant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti apie 10 metų – maždaug dvigubai ilgiau nei regionuose. Įnašą sumažinus trečdaliu, panašiai galėtų sutrumpėti ir taupymo laikotarpis.
Vis dėlto brangstant būstui didėja ir reikalinga pradinio įnašo suma, todėl net reguliariai taupant būsto įsigijimas gali būti atidėtas.
Nuoma pasirenkama ne vien dėl pinigų
M. Čiulada teigia, kad jauni žmonės nuomą renkasi ne tik dėl finansinių aplinkybių. Pradėję savarankišką gyvenimą jie dažnai dar nežino, kuriame mieste norėtų gyventi, keičia darbą arba tik pradeda bendrą gyvenimą su antrąja puse.
Tokiu metu gali nebūti susiformavęs sėslus gyvenimo būdas, aiškių ateities planų ar pastovių pajamų. Dažnas nuomininkas po kelerių metų įgyja daugiau finansinio stabilumo ir pradeda dairytis pirmojo nuosavo būsto.
Dažniausiai būstas nuomojamas 2–5 metus, tačiau kai kuriais atvejais tame pačiame būste gyvenama ir 10 metų.
Ilgas nuomos laikotarpis ne visada reiškia, kad žmogus negali įsigyti būsto. Kai kurie gyventojai nuomą renkasi sąmoningai, nes nenori ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba nori didesnę pajamų dalį skirti investicijoms.
Tikslių duomenų, kiek metų lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo nuosavo būsto įsigijimo, nėra. Valstybės duomenų agentūra (VDA) tokios statistikos neturi. Todėl devynerių metų tarpas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir pirmojo būsto pirkimo nereiškia, kad visą šį laiką žmogus gyvena nuomojamame būste.
Kada pirkti apsimoka labiau nei nuomotis?
A. Izgorodino vertinimu, žmogui, ketinančiam tame pačiame mieste gyventi bent penkerius metus ir turinčiam stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai naudingiau būstą pirkti.
Esant maždaug 4,5 proc. būsto paskolos palūkanoms, 50 kv. metrų buto Vilniuje mėnesio įmoka, jei paskola finansuotų 90 proc. būsto vertės, siektų apie 695 eurus.
Ši suma būtų tik šiek tiek didesnė už nuomos kainą, tačiau maždaug 180 eurų nuo kiekvienos mėnesio įmokos būtų skiriami paskolai grąžinti ir taip didintų nuosavo turto dalį.
Sprendžiant, pirkti ar nuomotis, svarbu vertinti ne vien mėnesio mokėjimą. Įsigijus būstą atsiranda jo priežiūros, remonto ir draudimo išlaidų, be to, paskolos įmoka gali keistis.
Prieš perkant taip pat verta patikrinti būsto dokumentus, nes nuo jų gali priklausyti banko sprendimas suteikti paskolą.
Nuoma, ekonomisto nuomone, labiau tinka tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl gyvenamosios vietos arba neketina viename mieste gyventi ilgai.
