JAV valstijų rinkimų pareigūnai rengiasi galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos kišimuisi į antradienį vykstančius kadencijos vidurio rinkimus. Nerimą kelia scenarijai, pagal kuriuos federalinės institucijos galėtų apsunkinti balsavimą, ginčyti balsų skaičiavimą arba bandyti sustabdyti nepalankius rezultatus.
Respublikonų laukia sudėtinga kova dėl Kongreso kontrolės, o D. Trumpas ne kartą kvestionavo JAV rinkimų skaidrumą. Jis taip pat ragino savo partiją bent 15-oje vietų „nacionalizuoti“ balsavimo procesą.
Baltieji rūmai sako siekiantys apsaugoti rinkimus, tačiau dauguma nuogąstavimus keliančių scenarijų kol kas lieka hipotetiniai. JAV Konstitucija prezidentui nesuteikia tiesioginio vaidmens organizuojant rinkimus, be to, teismai iki šiol atmetė pagrindinius administracijos teisinius iššūkius.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausias galimos įtampos sritis.
Kas galės balsuoti
JAV Teisingumo departamentas kreipėsi į teismus prieš 30 valstijų ir Kolumbijos apygardą, reikalaudamas rinkėjų registracijos sąrašų. Departamento teigimu, šie duomenys reikalingi siekiant nustatyti asmenis, neturinčius JAV pilietybės. Daugiau kaip dvi dešimtis tokių bylų departamentas pralaimėjo.
Be to, jis pareikalavo atskirti maždaug 20 tūkst. Kalifornijos ir daugiau kaip 400 Vašingtono valstijos gyventojų balsalapius, nes įtaria, kad šie asmenys nėra JAV piliečiai.
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą dėl Kalifornijos. Tai buvo smūgis D. Trumpo administracijai, suduotas likus dienai iki rinkimų. Vašingtono valstija taip pat atsisakė vykdyti šį reikalavimą.
Tyrimai ne kartą parodė, kad JAV pilietybės neturinčių asmenų balsavimo atvejai yra itin reti.
Teisingumo departamentas perspėjo visų valstijų rinkimų pareigūnus, kad jiems gali būti taikomas baudžiamasis persekiojimas, jei jie sąmoningai leis balsuoti ne JAV piliečiams.
D. Trumpas taip pat pasiūlė 1 mln. dolerių, arba 890 tūkst. eurų, už informaciją, padėsiančią priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo rinkimuose. Daugiau detalių jis nepateikė.
Kas vyks rinkimų apylinkėse
Teisingumo departamentas ketina į visas 50 valstijų išsiųsti apie 1 tūkst. rinkimų stebėtojų. Jei planas bus įgyvendintas, tai taps didžiausia tokio pobūdžio operacija departamento istorijoje.
Rinkimų stebėsena vykdoma jau kelis dešimtmečius, tačiau demokratai ir balsavimo teisių gynėjai nerimauja, kad stebėtojų buvimas gali įbauginti rinkėjus.
Departamentas tvirtina, kad stebėtojai bus neginkluoti, negalės kištis į balsavimą ir nebus nei Federalinio tyrimų biuro (FTB), nei Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) darbuotojai.
Administracija sako neketinanti vykdyti operacijų rinkimų apylinkėse. Vis dėlto vidaus saugumo sekretorius Markwayne‘as Mullinas pareiškė, kad ICE pareigūnai jose galėtų vykdyti orderius.
D. Trumpas taip pat neatmetė galimybės paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį arba panaudoti Sukilimo aktą, kuris prezidentui suteikia galimybę dislokuoti kariuomenę šalies viduje.
Pilietinio karo laikų įstatymas draudžia kariams ir ginkluotiems federaliniams agentams būti rinkimų apylinkėse. Teisės ekspertai pabrėžia, kad nepaprastosios padėties paskelbimas prezidentui nesuteiktų teisės kontroliuoti rinkimų.
Galimi trukdžiai skaičiuojant balsus
Federaliniai pareigūnai galėtų kreiptis dėl teismo orderių ar šaukimų, susijusių su balsalapiais, balsavimo aparatais arba rinkimų dokumentais. Tokie veiksmai galėtų sulėtinti ar kitaip sutrikdyti balsų skaičiavimą.
Sausį FTB konfiskavo 2020 metų rinkimų balsalapius ir kitus dokumentus Fultono apygardoje, Džordžijos valstijoje. Ši apygarda buvo tapusi D. Trumpo nepagrįstų teiginių, esą jis tais metais laimėjo, taikiniu.
Rinkimų pareigūnai įspėja, kad panašūs veiksmai aktyvaus skaičiavimo metu galėtų susilpninti apsaugos priemones, leidžiančias sekti, kaip tvarkomi balsalapiai.
D. Trumpas galėtų tvirtinti, kad sukčiauta naudojant paštu siunčiamus balsalapius, balsavimo aparatus arba skaičiuojant po rinkimų dienos gautus balsus. Tai galėtų paskatinti reikalavimus perskaičiuoti balsus ar bandymus sustabdyti skaičiavimą.
Vis dėlto birželį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstijos gali skaičiuoti paštu atsiųstus balsalapius, antspauduotus iki rinkimų dienos, net jei jie pristatomi vėliau. Teismai taip pat gali imtis priemonių prieš neteisėtą rinkimų proceso trikdymą.
Kas gali nutikti po rinkimų dienos
Teisingumo departamentas padavė į teismą Aliaskos valstiją, siekdamas atidėti jos rinkimų į Senatą rezultatų patvirtinimą tuo atveju, jei nedidele persvara pralaimėtų dabartinis respublikonų senatorius Danas Sullivanas. Jo varžovė yra demokratė Mary Peltola.
Departamentas savo reikalavimą grindžia tuo, kad rinkimuose dalyvauja dar vienas kandidatas vardu Danas Sullivanas, kuris, jo teigimu, siekia suklaidinti rinkėjus. Šis kandidatas kaltinimus atmeta.
Ekspertai sako, kad federaliniai įstatymai neleidžia departamentui blokuoti rinkimų rezultatų patvirtinimo. Teismai gali įpareigoti pareigūnus šią procedūrą atlikti.
D. Trumpas taip pat galėtų daryti spaudimą valstijų pareigūnams, kad šie ginčytų rezultatus, kaip tai vyko po jo pralaimėjimo 2020 metų rinkimuose.
Ekspertai perspėja, kad neužbaigti ginčai galėtų atidėti naujai išrinktų įstatymų leidėjų prisaikdinimą sausį.
Tačiau teismai ne kartą yra patvirtinę valstijų teisę organizuoti rinkimus. Demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos taip pat subūrė teisininkų komandas, pasirengusias priešintis bet kokiems bandymams kištis į rinkimų procesą.
