Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ svarstys, ar tęsti Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą. Jei investicijos būtų atsisakyta, iškiltų grėsmė vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklos veiklai, teigia koncerno vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara).
Lenkijos naujienų agentūrai „PAP Biznes“ jis sakė, kad „Orlen“ turės pasirinkti: skirti papildomų, labai didelių lėšų „BoB“ projektui užbaigti ir taip Mažeikių gamyklos veiklą pratęsti keliolikai metų arba atsisakyti investicijos, prisiimant riziką, kad gamykla nutrauks darbą.
I. Fafara pabrėžė, jog svarbiausia bus įvertinti, ar pati „Orlen Lietuva“ galėtų padengti projekto išlaidas, nesulaukdama papildomo finansavimo iš Lenkijos koncerno.
Neoficialiomis „PAP Biznes“ žiniomis, modernizavimo projektui užbaigti reikėtų maždaug 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų dabartiniu kursu.
Per pastaruosius 20 metų „Orlen Group“ į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimą ir atnaujinimą investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Orlen Lietuva“ per šį laikotarpį uždirbo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
Vis dėlto, pasak „Orlen“ vadovo, dabartinis įmonės metinis pelningumas yra per mažas, kad investicijos galėtų atsipirkti.
Gamyklą pateisina tik veikla be papildomų nuostolių
I. Fafara teigė, kad finansiškai Mažeikių gamyklos veiklą šiuo metu pateisina tik tai, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
Jo vertinimu, pastaraisiais metais gamyklos išlaikymas buvo grindžiamas tuo, kad ji nepatyrė naujų nuostolių: nors nesugebėjo susigrąžinti anksčiau investuotų lėšų, įmonė vis tiek generavo teigiamą finansinį rezultatą.
Mažeikių padėtį, anot „Orlen“ vadovo, dar labiau apsunkina geografinė vieta. Gamykla yra nutolusi nuo didžiųjų sausumos rinkų, todėl jos verslo galimybės nuolat ribotos.
BNS skelbė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“. Sprendimas priimtas dėl finansinių sunkumų, dėl kurių rangovė nuolat vėlavo atlikti darbus ir laiku atsiskaityti su Lietuvos subrangovais.
Anksčiau BNS kalbinti „Petrofac“ subrangovai teigė, kad mokėjimai už darbus vėlavo viso projekto metu. 2025 metų spalio pabaigoje rangovei paskyrus bankroto administratorių, atsiskaitymai buvo sustabdyti. Lietuvos įmonės nurodė, kad dėl to dirbo nuostolingai, mažino darbuotojų skaičių ir projektą vykdė minimaliu tempu.
„Orlen Lietuvos“ atstovai yra skelbę, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų.
641 mln. eurų vertės sutartį dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybos Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ su „Petrofac Ltd.“ pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį bendrovė pranešė, kad gamyklos modernizavimo kaina padidėjo 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.
Lietuvos Vyriausybė gamyklos modernizavimą pernai kovą pripažino strateginės svarbos projektu.
BNS taip pat skelbė, kad „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniame arbitraže iš buvusios rangovės „Petrofac“ siekia prisiteisti 104 mln. eurų.
Pernai „Orlen Lietuvos“ pajamos sudarė 6,08 mlrd. JAV dolerių, arba 5,43 mlrd. eurų dabartiniu kursu. Tai buvo 5 proc. mažiau nei 2024 metais.
Įmonė pernai uždirbo 26,5 mln. JAV dolerių, arba 23,68 mln. eurų, grynojo pelno. Užpernai ji patyrė 744,5 mln. JAV dolerių, arba 665,14 mln. eurų, grynąjį nuostolį.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė Lietuvos įmonė ir didžiausia šalies mokesčių mokėtoja. Bendrovė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą bei Mockavos geležinkelio terminalą. Ji taip pat yra vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse, kurioje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.
