Žinių radijo laidoje „Kultūros sunkiasvoriai“ viešėjusi teatro ir kino aktorė Nijolė Narmontaitė kalbėjo apie neramią visuomenės nuotaiką, teatro vaidmenį sudėtingais laikais, bendravimą su piktai nusiteikusiais žmonėmis, meilę scenai ir ryšį su žiūrovais.
Aktorės kūrybinė darbotvarkė šiuo metu itin intensyvi. Kartu su scenos partneriais ji rengia pasirodymus įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje. Nors aplink netrūksta nerimo, N. Narmontaitė savo pareiga laiko žmonėms suteikti šviesos ir geresnę nuotaiką.
Ji pasakojo, kad su spektakliu-koncertu „Madinga pora“ keliauja po visą Lietuvą, o netrukus vyks į Airiją, kur trupę pakvietė vietos lietuviai. Užsienyje pasirodyti kviečiama dažnai, tačiau dėl Lietuvoje suplanuotų 25 spektaklių visų pasiūlymų priimti neįmanoma. Aktorę džiugina tai, kad po pasirodymų salėse skamba juokas ir žmonės bent trumpam atsipalaiduoja.
Scena, kuri turėtų gydyti sielą
Kalbėdama apie visuomenėje tvyrantį nerimą ir kūrėjus, scenoje atspindinčius skaudžias aktualijas, N. Narmontaitė sakė pasirinkusi kitokią kryptį. Susitikimuose su žmonėmis ji pati pastebi, kad jiems trūksta aiškumo ir ramybės, tačiau po renginių jaučiasi pakylėta, nes gali suteikti bent šiek tiek šventės.
Aktorė teigė nenorinti kurti spektaklio, kuris dar labiau gilintųsi į niūrias temas. Jei šiandien statytų naują pastatymą, jis, jos manymu, turėtų būti tarsi gydantis – kelti dvasią, gydyti sielą ir padėti žmonėms atrasti vidinių jėgų.
N. Narmontaitė taip pat svarstė, kodėl kriminalinė temатика sulaukia tiek daug dėmesio. Jos nuomone, žmonėms vertėtų labiau rinktis šviesius dalykus ir saugotis neigiamos informacijos pertekliaus.
Aktorė nesiekia kitiems primesti savo požiūrio. Jei socialiniuose tinkluose pastebi, kad jos pozityvumas ką nors erzina arba žmogus reiškia piktybišką nuomonę, ji tokio asmens neįsileidžia į savo erdvę – pašalina iš draugų sąrašo arba užblokuoja. Pasak jos, nėra prasmės ginčytis su žmogumi, kuris užsisklendęs ir pripažįsta tik savo tiesą.
Humoras, kuriame nėra vietos keiksmams
N. Narmontaitė taip pat pasakojo apie humoro ir poezijos programas. Ji pabrėžė sąmoningai atsisakanti vulgarių juokelių bei keiksmažodžių ir pirmenybę teikianti šviesioms potekstėms.
Aktorę ypač džiugina tai, kad žmones galima nuoširdžiai pralinksminti be nė vieno keiksmažodžio. Jos teigimu, toks spektaklis pirmiausia skirtas gerai nuotaikai ir leidžia didelei žiūrovų auditorijai kartu pasijuokti bei išeiti iš salės pakylėtai. N. Narmontaitė neslėpė, kad keiksmažodžių negali pakęsti ir mieliau renkasi prasmingą potekstę.
Kartu su akordeonininku Andriumi Balachovčiumi ji parengė programą „Poezija ir šansonai. Meilės tema: apie tave ir tau“. Joje daugiau nei valandą skamba poezija ir muzika. Po vieno renginio prie aktorės priėjęs vyras prisipažino, kad paprastai neverkia, tačiau šįkart buvo sujaudintas iki ašarų ir jautėsi tarsi išsivalęs.
Aktorė mano, kad klausytojus ypač paveikia kūriniuose atpažįstamos santykių dilemos, šeimos peripetijos ir nesutarimai – tokiose situacijose žmonės atpažįsta save.
Užsienyje lietuvybę pajunta ypač stipriai
Kelionėse po JAV, Norvegiją, Airiją, Šveicariją ir kitas šalis aktorė pastebi stiprų užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva. Pasak jos, ten lietuvybės jausmas kartais atrodo dar stipresnis nei Lietuvoje.
N. Narmontaitė prisiminė mačiusi, kaip užsienio lietuviai patys siuvasi vienodus drabužius, kad į renginius atvyktų kaip bendruomenė. Todėl, jos manymu, jų nereikėtų apibūdinti kaip tiesiog išvykusių žmonių – kelionėse ji pajunta daug tikro Lietuvos ilgesio.
Kartu su vyru Pauliumi aktorė kelionėse randa laiko ir mėgstamai žvejybai. Jie žvejojo tiek Norvegijoje, tiek Amerikoje. N. Narmontaitė džiaugiasi galėdama darbą suderinti su hobiu.
Ką ji pakeistų Lietuvoje?
Laidos pabaigoje atsakydama, ką Lietuvoje pakeistų turėdama burtų lazdelę, N. Narmontaitė įvardijo žmonių susipriešinimą ir pavydą.
Jos teigimu, konfliktai tarp žmonių ir tarpusavio įskundimai lydėjo įvairius istorinius laikotarpius, o neramiais laikais ši problema dar labiau išryškėja. Aktorė norėtų, kad lietuviai laikytųsi vieningai ir prisimintų savyje turintys tikro gerumo.
