51-erių vilnietės Elmyros Vaidakavičienės gyvenimas neatpažįstamai pasikeitė 2022 metų vasarą, kai jai buvo diagnozuotas trečios stadijos storosios žarnos vėžys. Iki tol moteris rimtų sveikatos problemų nejuto – apie ligą ji sužinojo tik staiga sutrikus žarnyno veiklai. Vėliau paaiškėjo, kad vėžys jau buvo išplitęs, o gydymą lydėjo vis nauji išbandymai.
Per ketverius metus metastazės buvo pašalintos iš kelių organų, o neseniai Elmyrai atlikta ir smegenų operacija. Nepaisydama ligos progresavimo, vilnietė ieško naujų gydymo būdų ir šiuo metu renka 130 tūkst. eurų eksperimentinei imunoterapijai.
Ligos pradžioje nejuto beveik nieko
Elmyrą labiausiai stebina tai, kad liga ilgą laiką nesukėlė jokių aiškių požymių. Jos manymu, darinys galėjo augti apie metus, tačiau tuo metu ji gyveno įprastai ir nė neįtarė, kad organizme vystosi onkologinė liga.
Viskas pasikeitė per vieną ar dvi savaites, kai, pasak moters, žarnynas staiga nustojo veikti. Gydytojai atliko tyrimus ir aptiko darinį bei sustorėjusią žarnos sienelę, pro kurią niekas nepraėjo.
Po operacijos pašalintas darinys buvo ištirtas, o Elmyra išgirdo diagnozę – trečios stadijos storosios žarnos vėžys. Ji prisimena, kad ši žinia ją pasiekė per gimtadienį, todėl tą dieną įsiminė itin ryškiai.
Tyrimai taip pat parodė darinių kituose organuose. Iš pradžių nebuvo aišku, ar jie susiję su storosios žarnos vėžiu, tačiau pradėjus chemoterapiją tapo akivaizdu, kad liga neatsitraukia. Metastazės toliau augo.
Kiaušidėse darinys pasiekė 12 centimetrų, todėl jį teko operuoti iškart po chemoterapijos. Plaučiuose metastazės didėjo lėčiau, tačiau jų daugėjo. Vėliau dariniai buvo šalinami ir kepenyse, o galiausiai liga pasiekė smegenis.
Elmyra pabrėžia, kad net ir esant daugybei metastazių žmogus nebūtinai iš karto jaučia ryškius simptomus. Ji pati iki šiol gali vaikščioti su šunimi, nes nedidelės metastazės nesukelia juntamų negalavimų. Pasak moters, skausmai ar organų veiklos sutrikimai gali prasidėti dariniams išaugus.
Metastazę išdavė sutrikęs rašymas
Smegenyse atsiradusi metastazė vieną dieną paveikė Elmyros gebėjimą skaityti ir rašyti. Ji staiga nebegalėjo užrašyti paprasto žodžio: bandė dėlioti raides, tačiau jos nesusijungdavo į žodį. Iš pradžių moteris net svarstė, ar neįvyko kokia nors klaida.
Elmyra nusprendė pasikonsultuoti su dirbtinio intelekto įrankiu. Gavusi patarimą nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, ji taip ir padarė.
Ligoninėje nustatyta, kad smegenyse yra 15 milimetrų metastazė, aplink kurią susiformavo patinimas. Darinys pažeidė sritis, atsakingas už skaitymą ir rašymą. Moteriai atlikta operacija, kuri, jos teigimu, buvo sėkminga.
Praėjus maždaug keturioms savaitėms po operacijos, Elmyros skaitymo ir rašymo gebėjimai visiškai atsistatė, o liekamųjų reiškinių neliko.
Vis dėlto pagerėjimas nereiškia, kad kova baigta. Tyrimai rodo, jog vėžys toliau progresuoja, o iki šiol taikytas gydymas jo sustabdyti nesugebėjo.
Penkioms gydymo dozėms reikia 130 tūkst. eurų
Elmyrai buvo taikytos kelios chemoterapijos schemos, tačiau gydymo galimybes riboja naviko savybės. Jos navike nustatyta KRAS G13D mutacija, todėl šiuo metu nėra tikslinio gydymo, tinkamo būtent jos atvejui.
Be to, moters navikas nereaguoja į imunoterapiją, kuri kai kuriems pacientams gali būti veiksminga. Todėl Elmyra ieško alternatyvios galimybės – eksperimentinės imunoterapijos, kurios vaistai įprastai rinkoje dar neprieinami, tačiau tinkamiems pacientams gali būti skiriami pagal specialią programą.
Jai pasiūlyta gydytis bendrovės „Agenus“ vaistais. Penkioms dozėms reikia 130 tūkst. eurų. Šiuo metu moteris yra surinkusi 29 tūkst. eurų, todėl trūksta dar 101 tūkst. eurų.
Elmyra įsteigė savo labdaros fondą. Prie gydymo išlaidų prisideda draugai, pažįstami, bendradarbiai ir nepažįstami žmonės. Vis dėlto tokios sumos vien artimųjų pastangomis surinkti neįmanoma, todėl moteris nusprendė apie savo situaciją prabilti viešai.
Jėgų suteikia šeima ir judėjimas
Nepaisydama ligos, Elmyra stengiasi išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą. Anksčiau ji kasdien nubėgdavo po 10 kilometrų, tačiau pradėjus chemoterapiją dėl stiprių pėdų skausmų bėgioti nebegalėjo.
Tuomet moteris rinkosi dviratį – kartais per dieną nuvažiuodavo po 20 kilometrų. Vėliau ji pradėjo lankyti baseiną ir išmoko plaukti sportiniu būdu. Po smegenų operacijos kol kas apsiriboja vaikščiojimu.
Pasak Elmyros, fizinis aktyvumas padeda geriau jaustis, mažina tokius šalutinius poveikius kaip svaigimas ar pykinimas ir padeda išlaikyti optimizmą.
Didžiausią motyvaciją kovoti jai suteikia šeima. Moteris augina du vaikus – studijuojančią suaugusią dukrą ir vienuoliktoje klasėje besimokantį sūnų. Mintis apie sūnų, kuriam netektis tokiame amžiuje būtų ypač sunki, stiprina jos norą gyventi ir kuo ilgiau būti šalia artimųjų.
Ragina neatidėlioti patikrų
Pasakodama apie savo patirtį, Elmyra ragina žmones rūpintis sveikata ir neatidėlioti patikros. Ji susirgo būdama 47-erių, todėl įprastai nuo 50 metų taikoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa jos atveju nebūtų padėjusi ligos nustatyti pakankamai anksti.
Moteris taip pat ragina saugoti emocinę sveikatą, rasti laiko poilsiui ir artimiesiems. Jos teigimu, gyvenimas neturėtų suktis vien apie stresą, darbą ir pinigus – svarbu leisti sau patirti ramybę bei džiaugsmą.
Elmyra pataria nesirinkti neįrodytų alternatyvaus gydymo metodų ir savavališkai nekeisti gydytojų paskirto gydymo. Pacientai, jos manymu, turėtų domėtis savo liga, klausti gydytojų apie pasirinktą gydymą ir, prireikus, kreiptis dėl antros nuomonės.
Ji taip pat primena, kad sergant onkologine liga laikas gali būti itin svarbus, nes metastazės kartais auga ir plinta greitai. Todėl svarbu sekti gydymo eigą, domėtis paskirtomis procedūromis ir nelaukti, jei kyla klausimų dėl tolesnių veiksmų.
Kiekvienam aukojusiam taria „ačiū“
Žmonių parama Elmyrai reiškia ne tik finansinę pagalbą. Anksčiau ji taip pat buvo rinkusi pinigų gydymui, tačiau tuomet daugiausia aukojo draugai. Dabar reikalinga suma gerokai didesnė, todėl apie savo situaciją moteris nusprendė kalbėti viešai.
Ji pripažįsta, kad prašyti pagalbos sunku, tačiau dar stipresnius jausmus sukelia gautos aukos ir užplūstantis dėkingumas. Kiekvieną kartą telefone pamačiusi aukojusių žmonių sąrašą Elmyra garsiai perskaito žmogaus vardą ir ištaria „ačiū“.
Moteris ir toliau stengiasi atsigauti po operacijos, ieško galimybių gydytis ir vertina kiekvieną dieną, kurią gali praleisti su vaikais bei artimaisiais.
Norintys prisidėti prie Elmyros gydymo ir padėti surinkti lėšų eksperimentinei imunoterapijai, tai gali padaryti aukodami nurodytais rekvizitais.
