Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kalbos apie ugnies nutraukimą tarp Ukrainos ir Rusijos turi būti grindžiamos abiejų šalių įsipareigojimais. Jo vertinimu, reikalavimai negali būti keliami vien Kyjivui.
Prieš ketvirtadienį vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį G. Nausėda pabrėžė, kad paliaubos privalo būti abipusės, o vienašališkas procesas šiuo atveju neįmanomas.
Prezidentas įspėjo, kad Ukrainai nustojus smogti Rusijos energetikos infrastruktūrai, tačiau Kremliui toliau tęsiant atakas, padariniai galėtų būti itin dideli.
G. Nausėda sakė nesuprantantis, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą ir tuo pat metu sąlygas nustatyti tik vienai pusei. Jo teigimu, Rusija taip pat turi laikytis tarptautinių taisyklių ir jas gerbti, nors tikėtis, kad tai darys 2022 metais karą pradėjusi šalis, būtų naivu.
D. Trumpas paskelbė apie susitarimą su V. Putinu
Kaip skelbė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė kalbėjęsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak jo, buvo susitarta, kad Rusija į pasaulinę rinką tieks didelius dyzelino kiekius. Taip siekiama sumažinti kainas, kurios išaugo JAV vasario 28 dieną pradėjus karą Irane.
Ukrainos prezidentas šį sprendimą pasmerkė. Po to D. Trumpas šeštadienį paragino Ukrainą pasirinkti naują lyderį.
Tuo metu Ukrainos vadovas pareiškė, kad Kremlius nenori pritarti paliauboms. Jis taip pat nurodė, kad pirmadienį, jau po D. Trumpo pranešimo apie paliaubas, Rusija smogė šešiems energetikos objektams.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau remia Ukrainą. Jis ragino didinti spaudimą Rusijai, įgyvendinti sankcijas, svarstyti galimybę blokuoti grūdų eksportą per Baltijos šalių uostus ir teikti Ukrainai karinę, politinę bei ekonominę pagalbą.
Prezidentas kalbėjo ir apie Ukrainos kelią į ES
Prezidentas taip pat aptarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. Norint tapti Bendrijos nare, reikia užbaigti 35 derybų skyrius, suskirstytus į šešias temines sritis, vadinamas klasteriais.
Šiuo metu derybose yra atverti keturi klasteriai. G. Nausėda teigė nematantis rimtų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima atverti ir likusių dviejų.
Jo nuomone, Ukrainai būtini teigiami signalai, o tokioje situacijoje juos gali suteikti Europa. Vienu svarbiausių signalų prezidentas įvardijo aiškią Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvą.
Kaip skelbė BNS, Lietuva remia Ukrainos siekį į ES įstoti 2030 metais.
Europos Sąjunga oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina 2024 metų birželį. Tai sudėtingas procesas, paprastai trunkantis ne vienerius metus ir apimantis įvairias sritis – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
