Rugpjūtį Lietuvos gyventojų sąskaitose laikomų pinigų suma traukėsi, tačiau paskolų likutis didėjo. Tuo pat metu per metus indėlių bankuose padaugėjo 15,7 proc. Ekonomistai teigia, kad šiam pokyčiui reikšmingos įtakos turėjo iš II pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, per rugpjūtį gyventojų indėliai sumažėjo 119,4 mln. eurų, arba 0,4 proc., o paskolų likutis išaugo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc. Per metus vartojimo paskolų likutis padidėjo 24,7 proc.
Didžioji indėlių dalis laikoma kasdienėms reikmėms
Rugpjūčio pabaigoje gyventojai kredito įstaigose buvo laikę 30,6 mlrd. eurų.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad ši suma neparodo vien taupymui skirtų pinigų, nes didžioji indėlių dalis laikoma lengvai pasiekiamose sąskaitose. Terminuotuose indėliuose yra maždaug ketvirtadalis visos sumos, o likusi dalis laikoma atsiskaitomosiose sąskaitose.
Pasak jos, bendras indėlių pokytis nedaug pasako apie gyventojų taupymo įpročius. Mėnesio svyravimus lemia sezoniniai elgsenos pokyčiai, pajamų ir išlaidų kaita, o šiemet – ir galimybė atsiimti II pensijų pakopos fonduose sukauptas lėšas.
Vienadieniai indėliai, kuriuos sudaro sąskaitose laikomi greitai pasiekiami pinigai, rugpjūčio pabaigoje siekė 22,3 mlrd. eurų. Per mėnesį jų suma sumažėjo 147,6 mln. eurų. Sutarto termino indėliai padidėjo 24 mln. eurų ir sudarė 8 mlrd. eurų.
Naujų sutarto termino indėlių vidutinė palūkanų norma per mėnesį padidėjo nuo 2,22 iki 2,57 proc.
Į sąskaitas pateko apie 2 mlrd. eurų pensijų lėšų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas metinį gyventojų indėlių augimą vadina itin sparčiu. Jo vertinimu, daugiausia jį lėmė II pensijų pakopos fondų dalyviams išmokėtos lėšos, kurių nemaža dalis liko einamosiose, kaupiamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose.
Rugpjūčio pabaigos statistikoje, anot ekonomisto, atsispindi per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius pasitraukusiems dalyviams išmokėti pinigai.
I. Genytė-Pikčienė metinį indėlių didėjimą taip pat sieja su išaugusiomis gyventojų pajamomis ir pensijų reforma. Jos teigimu, po pirmojo metų ketvirčio į indėlius pateko apie 2 mlrd. eurų iš II pakopos fondų atsiimtų lėšų, tačiau vėliau atsiimamų pinigų buvo gerokai mažiau.
T. Povilauskas ragina rugpjūčio rodiklį vertinti lyginant jį su ankstesnių metų to paties mėnesio duomenimis. Šiemet indėliai sumažėjo labiau nei ankstesniais rugpjūčiais, todėl ekonomistas mano, kad gyventojai santykinai daugiau išleido iš II pakopos atsiimtų pinigų.
Jis taip pat pažymi, kad į sąskaitas patenka ir už suteiktas paskolas gauti pinigai. Lėšų kiekį gyventojų sąskaitose didina ir valdžios skolinimasis užsienyje bei pinigų leidimas vidaus rinkoje.
Ekonomistas įspėja, kad brangstanti importuojama energetika ir didesnė infliacija gali sulėtinti tolesnį indėlių augimą.
I. Genytė-Pikčienė rekomenduoja gyventojams turėti lengvai pasiekiamą finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, o laisvas lėšas investuoti apgalvotai ir paskirstyti riziką.
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų nėra nei naudojama, nei investuojama – jie tiesiog laikomi atsiskaitomosiose sąskaitose. Esant aukštai infliacijai, tokios lėšos praranda vertę.
Vartojimo paskolos per metus šoktelėjo 24,7 proc.
LB skelbia, kad rugpjūtį gyventojų paskolų likutis pasiekė 20,1 mlrd. eurų, o per metus padidėjo 14,2 proc.
Didžiausią mėnesio prieaugį sudarė būsto paskolos. Jų likutis išaugo 196 mln. eurų, arba 1,2 proc., ir pasiekė 16,5 mlrd. eurų.
Vartojimo paskolų likutis padidėjo 56,7 mln. eurų, arba 2,6 proc., iki 2,2 mlrd. eurų. Kitoms reikmėms skirtų paskolų likutis sumažėjo 9,4 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 1,4 mlrd. eurų.
Per metus būsto paskolų likutis augo 14,1 proc., vartojimo paskolų – 24,7 proc., o kitų tikslų paskolų – 2,1 proc.
Naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma rugpjūtį padidėjo nuo 8,36 iki 8,49 proc. Visų naujų paskolų gyventojams vidutinė palūkanų norma siekė 6,05 proc., o būsto paskolų – 4,16 proc.
I. Genytė-Pikčienė aiškina, kad vartojimo kreditų augimą anksčiau skatino mažos palūkanos ir aktyvi būsto rinka. Prie būsto paskolos gyventojai papildomai skolindavosi remontui, įrengimui ar baldams įsigyti. Jos vertinimu, rugpjūtį vartojimo paskolos per metus didėjo jau šiek tiek lėčiau.
T. Povilauskas primena, kad LB statistika apima komercinius bankus, jų filialus ir kredito unijas, tačiau neapima kitų, brangiau skolinančių kredito davėjų.
Jo teigimu, spartų metinį vartojimo paskolų augimą iš esmės lemia „Revolut“ banko išduodamų paskolų pokyčiai. Kituose bankuose augimas yra vienaženklis arba tik šiek tiek viršija 10 proc.
Palūkanos gali dar labiau slopinti skolinimąsi
T. Povilauskas pastebi, kad didėjant infliacijai žmonės gali skolintis siekdami išlaikyti įprastą vartojimo lygį.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad aukštesnės infliacijos rizika ir augančios palūkanų normos gali sumažinti tiek būsto, tiek vartojimo paskolų paklausą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet palūkanų normas didino birželį ir rugsėjį. Rugsėjį ECB nurodė, kad infliacijos riziką didina konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad besitęsiantis JAV–Irano karas ir energetikos krizė didina didelės infliacijos tikimybę. Todėl, jos vertinimu, palūkanų normų augimo laikotarpis gali dar nesibaigti, o tai toliau slopintų būsto ir vartojimo kreditų paklausą.
