Užimtumo tarnybos užsakymu atliktas „Sprinter tyrimų“ tyrimas parodė, kad pusė jaunų žmonių tikisi uždirbti po 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau specialistai svarsto, ar tokie lūkesčiai atitinka jaunuolių patirtį, žinias ir realias galimybes darbo rinkoje.
Pasak L. Dapkaus, tyrimas išryškino jau anksčiau pastebėtus jaunimo elgsenos ir lūkesčių bruožus. Kasmet atliekamos darbdavių apklausos, jo teigimu, atskleidžia atvejų, kai jauni darbuotojai neateina į darbą dėl asmeninių priežasčių arba teigia patiriantys perdegimą, nors įmonėje dirba trumpiau nei pusę metų.
Jo vertinimu, šis jaunimo portretas turėtų būti svarbus ne tik darbo rinkos principus formuojančioms institucijoms, bet ir darbdaviams. Į darbo rinką ateina karta, turinti kitokių poreikių, todėl jų nepaisant darbuotojų pritraukti bus vis sunkiau, o esami darbuotojai gali dažnai keistis.
Tačiau tyrimas, anot L. Dapkaus, yra reikšmingas ir patiems jauniems žmonėms. Jų lūkesčiai dideli, o darbo rinka bei profesijos keičiasi taip greitai, kad dalis žmonių gali joje neberasti vietos. Pradedantieji ir stažuotojai esą lengvai pakeičiami robotais, kurie tuos pačius darbus atlieka nepervargdami. Tai, kad po pandemijos tokių darbuotojų samdoma gerokai mažiau, rodo ir skaičiai.
S. Gailiūnas teigė, kad tyrimo rezultatai jo nenustebino, nes panašias tendencijas galima matyti ir dabartinėje darbo rinkoje. Vis dėlto, jo nuomone, jauni žmonės, norėdami didesnio atlyginimo, ne visada įvertina savo galimybes, turimas žinias, kompetencijas ir įgūdžius. Aukšti reikalavimai atlyginimui dažnai keliami net nebaigus profesinės ar aukštosios mokyklos.
Ekspertas mano, kad jaunimas pasitiki savimi ir savo lūkesčius formuoja stebėdamas kitus jaunus žmones, dirbančius įmonėse ir gyvenančius geriau. Jie nenori gyventi prasčiau, tačiau ne visuomet įvertina, kokių pastangų, žinių ir gebėjimų reikia norimam gyvenimo lygiui pasiekti. Įtakos gali turėti ir šeimos aplinka: matydami tėvų gyvenimą jauni žmonės kartais pripranta prie tam tikro komforto ir tikisi, kad viskas bus pasiekiama be didelių pastangų.
Ar 1,5 tūkst. eurų pakanka pragyventi?
G. Gradeckaitė atkreipė dėmesį, kad daugelis jaunuolių dirba ne vien dėl patirties, bet ir tam, kad galėtų išgyventi. Investicijos į studentus Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, yra labai mažos.
Didmiesčiuose didesni atlyginimo lūkesčiai, jos teigimu, yra pagrįsti. Nuoma, studijos ir gyvenimo planavimas reikalauja nemažai lėšų, todėl tyrimo išvada, kad daugiau nei pusė jaunų žmonių nori uždirbti 1,5 tūkst. eurų, esą nėra nepagrįsta.
Vis dėlto S. Gailiūnas pabrėžė, kad Lietuvoje, taip pat ir tarp jaunimo, nedarbo lygis yra aukštas. Todėl kalbant apie pragyvenimą nereikėtų atlyginimo reikalavimų suabsoliutinti – kai kuriais atvejais jis galėtų būti ir mažesnis.
Ekspertas taip pat suabejojo, ar visi jauni žmonės yra pakankamai savarankiški. Abejonių, jo teigimu, kelia ir tokie atvejai, kai kandidatas į darbo pokalbį ateina kartu su mama.
