Opozicinės „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje šiuo metu dirba apie 400 buvusių sovietų represinės struktūros KGB darbuotojų bei slaptų bendradarbių.
Penktadienį Žinių radijui politikas nurodė, kad šis skaičius yra preliminarus, nes jis neturi tikslių ir patvirtintų duomenų. Pasak R. Žemaitaičio, apie 400 tokių asmenų gali dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir kitose srityse.
Politikas neatskleidė, kuo remiasi pateikdamas šiuos duomenis.
Jis taip pat teigė, kad nėra aišku, kokias pareigas šie žmonės eina ir kokia veikla užsiima. R. Žemaitaitis svarstė, ar tarp jų galėtų būti premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjų, neprisipažinusių Seimo narių ar užsienio diplomatinėse atstovybėse dirbančių asmenų, tačiau pripažino, kad tokios informacijos neturi.
Kadrinių buvusių KGB darbuotojų sąrašas skelbiamas interneto svetainėje kgbveikla.lt. Viešai prieinami ir Liustracijos komisijos sprendimai dėl asmenų, kurie slapta bendradarbiavo su KGB, tačiau apie tai neprisipažino.
Šiuo metu įslaptintos tik prisipažinusių KGB agentų pavardės.
R. Žemaitaitis kartu su frakcijos kolegomis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taikomą 75 metų duomenų įslaptinimą.
Kaip skelbė BNS, 2000 metų vasario 1 dieną įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams suteikė galimybę prisipažinti ir užsiregistruoti specialioje komisijoje. Tuo metu prisipažinusių asmenų duomenys buvo įslaptinti 15 metų – iki jų byloms suteiktos slaptumo žymos galiojimo pabaigos.
Artėjant šiam terminui, 2015 metų birželį, Seimas priėmė pataisą, pagal kurią duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turėjo būti saugomi paslaptyje 75 metus.
Vis dėlto galiojanti teisės norma buvusiems KGB bendradarbiams neužtikrina absoliutaus slaptumo. Jei toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo ar savivaldybės tarybos narius, Vyriausybės narius, teisėjus ar prokurorus arba yra į šias pareigas paskiriamas, jo prisipažinimas nebesaugomas kaip valstybės paslaptis. Apie šį biografijos faktą turi būti paskelbta viešai.
Galimybė prisipažinti apie ankstesnį bendradarbiavimą su KGB buvo suteikta ir 1991–1992 metais – tuomet tai buvo galima padaryti Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Pasibaigus savanoriško prisipažinimo terminui, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
