1969 metais, būdamas 23-ejų ir keliaudamas su kuprine po Pirėnus, Sylvesteris Stallone už šimtą pesetų apsilankė pas būrėją. Jos žodžius jis užrašė į knygelę. Viena pranašystė skelbė, kad sėkmė jį lydės iki 1976 metų, kita ragino rinktis dramą, o ne dainavimą ir vengti komedijos.
Po septynerių metų kino teatrus pasiekė „Rokis“. Būrėja taip pat buvo sakiusi, kad vyresnė žinoma moteris atvers jam duris į vaidybos pasaulį. Todėl Niujorke susitikęs su vadybininke Jane Oliver, kuri atstovavo Dustinui Hoffmanui ir Susan Sarandon, Stallone pirmiausia prisiminė būtent šiuos žodžius.
Nuo šio prisiminimo prasideda Sylvesterio Stallone atsiminimai „Mano gyvenimo istorija“. Lietuviškai ši knyga pasirodė praėjus vos dviem savaitėms po pasaulinės premjeros.
Kelias į pripažinimą buvo kupinas išbandymų
Prieš sulaukdamas šlovės Stallone turėjo išgyventi ne vieną sunkų etapą. Pirmąjį darbą Niujorke jis gavo Centriniame parke esančiame zoologijos sode, kur valė liūtų narvus. Šią patirtį aktorius ironiškai vadina karališka karjeros pradžia, nes darbą gavo vos per pusvalandį.
Vėliau Stallone įsidarbino kulinarijos parduotuvėje. Ten jį užpuolė itin aukštas šiukšlių išvežėjas. Gindamasis vyras griebė mėsos plaktuką ir žuvies peilį. Atvykę policijos pareigūnai antrankiais surakino būtent Stallone, o užpuoliką paleido.
Taip su prijuoste jis buvo nugabentas į Manhatano areštinę, vadinamą „Kapais“. Tuo metu ši įstaiga buvo laikoma blogiausiu didmiesčio kalėjimu Amerikoje.
Kameroje, kurioje kartu buvo dar 25 vyrai, Stallone nedrįso sakyti, kad į areštinę pateko gindamasis. Kitiems kaliniams jis pareiškė esąs suimtas dėl kelių apiplėšimų. Areštinėje jis išbuvo pusantros savaitės, o vėliau teisėjas jį paleido.
Ką pasakoja atsiminimų knyga?
„Mano gyvenimo istorija“ (originalus pavadinimas – „The Steps. A Memoir“) – Sylvesterio Stallone atsiminimai apie vaikystę Niujorke ir Filadelfijoje, sudėtingą karjeros pradžią kine bei kelią iki filmo „Rokis“.
Pasaulyje knyga išleista 2026 metų rugsėjo 29 dieną, o lietuviškas jos leidimas pasirodė vos po dviejų savaičių.
Epiloge autorius pabrėžia, kad „Rokis“ parodė ne vien tai, kaip tapti pasaulio čempionu. Pasak jo, svarbiausia yra laimėti gyvenimo kovą.
