TV3 laidoje „TV Pagalba“ keturios mamos – Jurgita, Edita, Toma ir Ilona – atvirai papasakojo, ką reiškia auginti autizmo spektre esančius vaikus. Dėl pasikartojančių agresijos protrūkių ir kilusios grėsmės šeimos nariams Jurgita nusprendė nebeauginti sūnaus. Tuo metu Edita baiminasi, kad jai gali tekti priimti tokį patį sprendimą.
Moterys savo patirtimi dalijosi norėdamos parodyti kitoms šeimoms, kad jos nėra vienos – su panašiais išbandymais susiduria daugybė tėvų.
Sprendimą paskatino grėsmė šeimai
Jurgita pasakojo, kad jos sūnaus elgesys tapo itin sunkiai valdomas. Berniukas, kaip teigė mama, kėlė pavojų ir jai, ir dukrai.
Šeimoje netrūko agresijos, daiktų daužymo ir fizinio smurto. Jurgita sakė, kad visi jau nebegalėjo to ištverti.
Kadangi sūnaus nebuvo galima palikti vieno, moteris negalėjo dirbti. Šeimą išlaikė vyras, tačiau ilgainiui dėl nuolatinės įtampos ir emocinio nuovargio tarp sutuoktinių kilo nesutarimų.
Pasak Jurgitos, iš specialistų šeima dažniausiai išgirsdavo palinkėjimų turėti daugiau kantrybės ir jėgų, tačiau konkrečios pagalbos taip ir nesulaukė.
Lūžio tašku tapo didelis vyro ir sūnaus konfliktas. Vaikas triukšmavo, šoko pro langą, daužė aplink esančius daiktus. Tuomet Jurgita suprato, kad daugiau nebegali susidoroti su situacija.
Moteriai skaudu, kad ji atsisakė auginti sūnų, tačiau sprendimą ji aiškina būtinybe rinktis tarp vaiko ir visos šeimos saugumo. Su sūnumi, kuris dabar gyvena kitur, ji ryšio nenutraukė.
Jurgita pas jį važiuoja, kartu leidžia laiką ir bendrauja, tačiau parsivežti sūnų namo bijo – moteris nerimauja, kad tuomet vėl prasidėtų ankstesni sunkumai, o vaikui išvykti būtų sunku.
Edita baiminasi tokios pačios baigties
Editos sūnui vos 8 metai, tačiau moters išgyvenimai panašūs į Jurgitos. Dėl vaiko smurto jai teko kreiptis į ligoninę.
Edita teigė supratusi, kad atėjo riba, kai turi rinktis tarp savęs ir sūnaus.
Moteris pasakojo, kad pagalbos iš institucijų prašė ne vienerius metus, bet tinkamo sprendimo jai pasiūlyti nepavyko. Pavasarį sūnus pirmą kartą patyrė stiprų nervinį protrūkį ir puolė mamą su peiliu bei žirklėmis. Kovo mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę.
Po vaiko išrašymo atvykę Vaiko teisių apsaugos specialistai ir kitų tarnybų atstovai, pasak Editos, ją užjautė, tačiau realios pagalbos neturėjo kuo suteikti.
Edita sūnų augina viena. Jos brolis ir sesė gyvena toli, o be vaiko priežiūros moteris dar rūpinasi neįgaliais tėvais. Ji pripažino šiuo metu nematanti bendros ateities su sūnumi.
Edita pasakojo praradusi gyvenimo džiaugsmą: jos kasdienybę sudaro nuolatinė įtampa, vaiko riksmai ir daiktų daužymas. Ji sakė gyvenanti nuo vienos dienos iki kitos ir net naktį negalinti pailsėti.
Moteris taip pat išvardijo patirtą fizinį smurtą: ją mušė kumščiais, spardė, žnaibė, dėl smūgių buvo išmuštas žandikaulis ir atsirado mėlynė paakyje. Kartą, kai ji pasilenkė užsirišti batų, sūnus trenkė jai į veidą. Dėl to Edita svarsto galimybę pasielgti taip pat, kaip Jurgita – atsisakyti sūnaus.
Toma agresijos priežasties ieškojo kartu su specialistais
Aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė augina autizmo spektre esantį sūnų. Berniukui prasidėjus ankstyvajai paauglystei, jo elgesys taip pat tapo agresyvus.
Pasak Tomos, pokytis buvo netikėtas ir nustebino bei išgąsdino ne tik šeimą, bet ir mokyklos bendruomenę. Ji autizmą palygino su linksmaisiais kalneliais: vieną akimirką viskas gali atrodyti gerai, o kitą – tėvai gali nebesuprasti, kaip gyventi su savo vaiku.
Prieš pusmetį didžiausia Tomos baimė buvo mirti savo namuose. Dėl nemigos, nuovargio, širdies permušimų ir panikos atakų ji bijodavo užmigti bei nebeatsikelti, nes tuomet sūnus liktų vienas.
Vėliau padėtis pagerėjo. Sūnui pirmiausia buvo skirtas mokymas namuose, o Toma kartu su specialistais ėmė aiškintis agresijos priežastis. Paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys buvo stresas.
Toma pabrėžė, kad tai nereiškia, jog mokykloje vaikas buvo skriaudžiamas. Tiesiog jam aplinka ir kasdieniai dirgikliai tapo per sunkūs. Tai, kas kitiems atrodo įprasta, autistiškam vaikui gali kelti didžiulę įtampą ar net fizinį diskomfortą. Nesuvokdamas, kas vyksta, jis stresą gali kaupti tol, kol šis pasireiškia agresija.
Pagalbos reikia ne tik vaikui
Ilona pasakojo, kad, pasirūpinusi vaikui skirtomis terapijomis ir pagalba, suprato, jog paramos reikia ir jai pačiai. Ji kreipėsi į terapeutą, tačiau tinkamo specialisto paieška užtruko trejus metus.
Moteris sakė, kad terapija padėjo geriau susidėlioti mintis ir suprasti savo emocijas. Nors gyvenimas su sūnumi netapo lengvas, dabar jai lengviau suprasti ir vaiką, ir save.
Laidos studijoje taip pat viešėjo vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė dr. Sigita Lesinskienė. Ji iš psichologinės perspektyvos aiškino, ką tėvams reiškia auginti įvairių sutrikimų turinčius vaikus.
Visą pasakojimą galima peržiūrėti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Laida „TV Pagalba“ per TV3 rodoma kiekvieną darbo dieną 16:30 val.
