Laura, nusprendusi savo namuose užsisakyti internetą, sužinojo, kad jos adresu esą jau sudaryta sutartis kito žmogaus vardu. Dar daugiau – konsultantai nurodė, kad tuo pačiu adresu buvo įsigyti trys įrenginiai.
Moteris tikino nepažįstanti sutartį sudariusio asmens ir šiuo metu nesinaudojanti „Telia“ internetu. Ji kreipėsi į bendrovę, tačiau gavo atsakymą, kad daugiau informacijos suteikti negalima, nes ji yra konfidenciali.
Kitą dieną Laura į saloną atsinešė Registrų centro išrašą, patvirtinantį būsto nuosavybę. Vis dėlto net pateikusi šį dokumentą ji nesužinojo, kokie įrenginiai jos adresu buvo įsigyti.
Moteris piktinosi, kad dėl nepažįstamo žmogaus negali sudaryti interneto sutarties, ir klausė, ar ją sudarant galima nurodyti bet kokį adresą. Jos įrašas sulaukė įvairių reakcijų: vieni siūlė kreiptis į policiją, kiti manė, kad adresas galėjo būti įvestas per klaidą. Kai kurie žmonės pasidalijo panašiais atvejais, susijusiais su kitomis telekomunikacijų įmonėmis.
„Telia“ pripažino įvykusią klaidą
„Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis patvirtino, kad situaciją lėmė duomenų netikslumas. Jo teigimu, Lauros būsto adresu iš tikrųjų nebuvo sudaryta kito žmogaus „Telia“ sutartis ir nebuvo įsigyta įrenginių.
Kaimynystėje gyvenančio kliento paslaugos dėl žmogiškos klaidos buvo susietos su Lauros adresu. Bendrovė nurodė, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai, o klaida buvo nedelsiant ištaisyta.
Anot A. Stasiulaičio, konsultantai neįvertino techninių galimybių ir klientę informavo neteisingai. Tikroji priežastis, kodėl paslaugos nebuvo galima pradėti teikti iš karto, buvo kita: tuo pačiu interneto įvadu moters namuose jau veikė jos naudojamo kito tiekėjo paslaugos.
Norėdama tuo pačiu įvadu naudotis „Telia“ internetu, Laura pirmiausia turėjo nutraukti ankstesnio tiekėjo paslaugas. Bendrovės atstovas pripažino, kad ši aplinkybė turėjo būti išsiaiškinta dar pirmos konsultacijos metu.
„Telia“ su moterimi susisiekė, paaiškino situaciją, atsakė į jos klausimus raštu ir atsiprašė dėl nepatogumų.
Sutartį gali sudaryti ne tik būsto savininkas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė paaiškino, kad elektroninių ryšių paslaugų sutartį gali sudaryti ne vien nekilnojamojo turto savininkas. Pavyzdžiui, internetą savo vardu gali užsisakyti būsto nuomininkas.
Paslaugų teikėjai taip pat neprivalo kiekvienu atveju tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų ar prašyti dokumentų, įrodančių teisę naudotis patalpomis.
Tačiau vien sutarties sudarymas nesuteikia teisės patekti į svetimą būstą ir jame įrengti interneto. Jei įrangai sumontuoti reikia patekti į patalpas, būtinas teisėto jų naudotojo arba savininko sutikimas.
Kada paslaugų teikėjas gali atsisakyti įvesti internetą?
RRT vertinimu, vien tai, kad tuo pačiu adresu sutartį jau sudarė kitas asmuo, neturėtų būti pakankama priežastis atsisakyti teikti paslaugas būsto savininkui.
Vis dėlto kiekvienoje situacijoje turi būti įvertintos techninės galimybės, sutarties sąlygos ir konkrečios atsisakymo priežastys. Tarnyba yra nagrinėjusi pavienių atvejų, kai interneto sutartys buvo sudarytos ne savininkų vardu ir vėliau kilo problemų užsakant paslaugas.
Jei žmogus įtaria, kad jo būste įranga sumontuota neteisėtai, pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugų teikėją ir prašyti paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji įrengta. Nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, savininkas gali kreiptis į teismą.
Kodėl nebuvo atskleista kito kliento informacija?
Laurą labiausiai papiktino tai, kad net pateikusi nuosavybę patvirtinančius dokumentus ji negalėjo sužinoti, kieno vardu sudaryta sutartis ar kokie įrenginiai nurodyti jos adresu.
„Telia“ nurodė, kad būsto savininkui gali pateikti informaciją apie technines paslaugų teikimo aplinkybes, tačiau nuosavybės dokumentai savaime nesuteikia teisės susipažinti su kito kliento sutartimi ar jo asmens duomenimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė pažymėjo, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokios informacijos prašoma ir ar egzistuoja teisinis pagrindas ją atskleisti. Kito kliento duomenys gali būti perduodami tik esant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) numatytam pagrindui.
VDAI taip pat paaiškino, kad svetimoje sutartyje nurodytas būsto adresas ne visada laikomas savininko asmens duomenimis. Tai priklauso nuo to, su kokia informacija adresas susiejamas ir kokiu tikslu naudojamas.
Jeigu klaidingai nurodytas adresas būtų laikomas būsto savininko asmens duomenimis, jis galėtų reikalauti, kad paslaugų teikėjas juos ištaisytų be nepagrįsto delsimo. VDAI informavo, kad iki šiol panašių skundų nėra gavusi.
