Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis teigia nematantis realių ženklų, kad naftos rinka kitais metais galėtų grįžti į įprastas vėžes. Anot jo, aukštas kainas ir toliau palaiko Artimuosiuose Rytuose besitęsiantis karas.
Antradienį dienraščio „Financial Times“ konferencijoje F. Birolis sakė nemanantis, kad 2027-ieji taps naftos rinkos normalizavimosi metais. Jo vertinimu, situaciją apsunkino Persijos įlankoje kilę tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė praėjusį vasarį JAV ir Izraelio smūgiai Iranui.
Karui prasidėjus, naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį. Iki konflikto ji nesiekė 70 JAV dolerių. Be to, žala Persijos įlankos naftos perdirbimo gamykloms prisidėjo prie to, kad dyzelino kainos pasiekė rekordinį lygį.
Strateginiuose rezervuose dar liko didžioji dalis atsargų
Siekdama sušvelninti padėtį, TEA koordinavo iki 400 mln. barelių naftos išleidimą į rinką iš agentūros valstybių narių strateginių rezervų. F. Birolis pabrėžė, kad prireikus galėtų būti panaudota ir daugiau atsargų.
TEA vadovas neatmetė galimybės, kad Artimuosiuose Rytuose kilus naujai krizei vyriausybės svarstytų papildomas priemones. Jo teigimu, 400 mln. barelių sudaro didelį kiekį, tačiau tai yra tik 20 proc. visų turimų rezervų, todėl dar lieka 80 proc. atsargų.
F. Birolis taip pat apgailestavo, kad karas Artimuosiuose Rytuose nustūmė klimato kaitos keliamas grėsmes į šalį. Tai vyksta nepaisant mokslininkų patvirtinimo, kad iškastinio kuro deginimas yra aiški visuotinio atšilimo priežastis.
Jo teigimu, klimato kaita tarptautinėje politinėje darbotvarkėje užima vis mažiau vietos, nors ekstremalūs orų reiškiniai dažnėja, intensyvėja ir jų daugėja. F. Birolis pridūrė, kad įprastomis aplinkybėmis susidomėjimas šia problema būtų didesnis, tačiau dabar jis mažėja.
