Donaldo Trumpo administracijai švelninant dalį sankcijų Rusijai ir kilus neaiškumų dėl Ukrainai itin svarbios amerikiečių žvalgybinės informacijos, ekspertai įspėja apie pavojingus signalus Kremliui. Pasak jų, tokia JAV politika labiausiai kenkia Ukrainai.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ar atsiranda reali galimybė taikai?
Vertindamas JAV specialiojo pasiuntinio Witkoffo vizitus ir pastangas tarpininkauti, L. Kojala teigė, kad net konflikto įšaldymas nebūtinai būtų pats blogiausias scenarijus. Ukraina sutinka su paliaubomis, nors maždaug penktadalis jos teritorijos yra okupuota, tačiau Rusija tokiam sprendimui nepritaria.
Tęsiami apšaudymai rodo, kad Maskva siekia keisti padėtį tolesnėmis atakomis prieš Ukrainos civilius, karinius objektus ir kitas vietas. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad jau įvyko maždaug devyni įvairių JAV delegacijų vizitai ir susitikimai su Vladimiru Putinu, tačiau reikšmingo proveržio nepasiekta. Todėl kyla klausimas, kokie nauji argumentai ar pasiūlymai galėtų išjudinti situaciją.
L. Kojala taip pat pabrėžė prieštaringą JAV veiksmų pobūdį. Prieš vykdamas į Maskvą, tiksliau – Sankt Peterburgą, Witkoffas susitiko su Europos lyderiais, Ukrainos atstovais ir prezidentu. Tuomet buvo kalbama apie ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai, galinčias prilygti NATO sutarties 5-ajam straipsniui.
Viena vertus, svarstoma apie garantijas, kurios ateityje apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos atakų ir galimą Vakarų šalių įsitraukimą į jos gynybą. Kita vertus, Rusijai siunčiama žinia, kad nepaisant intensyvėjančių ir brutalesnių atakų bei didėjančios grėsmės kitoms Europos valstybėms, sankcijos gali būti švelninamos.
Pasak L. Kojalos, tokie signalai nesudaro aiškaus vaizdo ir neleidžia jų laikyti apčiuopiamo progreso įrodymu. Jo teigimu, Ukraina ir didžioji dalis Europos šalių laikosi nuostatos, kad V. Putino požiūrį galima pakeisti tik didinant karo kainą Rusijai – sankcijomis, karine parama, amunicija ir oro gynybos sistemomis. Ukrainos kapituliacija negali būti svarstoma nei pačioje šalyje, nei Europoje.
Kodėl Vašingtonas švelnina poziciją Maskvos atžvilgiu?
Kalbėdamas apie sankcijų pokyčius, L. Kojala sakė, kad sunku nepastebėti rinkimų konteksto. Po kelių dienų turėjo vykti rinkimai, o dalis amerikiečių jau buvo iš anksto atidavę balsus. Vis dėlto, be rinkiminio faktoriaus, egzistuoja ir kitos priežastys, tarp jų – atskirų asmenų išlaisvinimas iš Rusijos kalėjimų bei Trumpo administracijos keliami tikslai.
Ekspertas pabrėžė, kad konkreti sankcijų išimtis savaime nesunaikina viso sankcijų režimo, nes jos poveikis Rusijos energetikos sektoriui ir Jungtinėms Valstijoms yra ribotas. Tačiau svarbi pati siunčiama žinia: neaišku, kokių veiksmų dar turėtų imtis Rusija, kad JAV spaudimas jai padidėtų. Tuo metu Maskvos vykdomos brutalios atakos, L. Kojalos vertinimu, turėtų skatinti kaip tik griežtesnį atsaką.
Laidoje taip pat aptartas Elono Musko raginimas išjungti Ukrainos kariuomenei palydovinio interneto „Starlink“ veikimą. Donaldas Trumpas vėliau pripažino, kad paslauga buvo atkurta.
L. Linkevičius teigė, kad būtent šis klausimas yra ypač skausmingas. Pasak jo, JAV šiuo metu praktiškai neteikia Ukrainai karinės ar finansinės paramos, todėl didelė našta tenka Europai. Tačiau kritiškai svarbios išlieka amerikiečių teikiamos žvalgybos galimybės, „Starlink“ ir „Starshield“ informacija.
Artimiausiu metu Europa negalėtų šių priemonių pakeisti. Tai jau daro įtaką padėčiai fronte ir civilių gelbėjimui, nes apsunkina apsaugą nuo balistinių raketų. Rusija tai žino ir tuo naudojasi.
Politikas atkreipė dėmesį į prieštaringą informaciją dėl duomenų tiekimo. Nors prezidentas Trumpas tvirtino, kad jis nenutrauktas, iš Ukrainos buvo girdėti pranešimų apie sutrikimus. Tikėtina, kad informacija teikiama su pertrūkiais ir nėra stabili.
L. Linkevičiaus vertinimu, tai kelia didžiausią nerimą, o kiti klausimai, įskaitant naftą, nors ir svarbūs, iš esmės padėties nekeičia. Jis taip pat sakė, kad Trumpo administracijos dėmesys, regis, sutelktas į vidurio kadencijos rinkimus.
Vis dėlto toks požiūris nesutampa su dalies Amerikos visuomenės nuotaikomis. Daugiau kaip pusė, maždaug 55 procentai, amerikiečių Rusiją laiko priešu ir mano, kad sankcijos bei spaudimas Maskvai turi būti tęsiami, o parama Ukrainai – nemažinama. Tik 11 procentų apklaustųjų pritaria mažesnei paramai Ukrainai.
Ar sprendimus lemia rinkiminiai skaičiavimai?
L. Linkevičius pripažino, kad politikai natūraliai atsižvelgia į interesus ir rinkėjų nuotaikas, tačiau šiuo atveju matoma priešinga tendencija nei ta, kurios būtų galima tikėtis. Pasak jo, nepasitenkinimas Trumpo administracijos politika jaučiamas ne tik tarp demokratų – kritikos esama ir Respublikonų partijoje, taip pat Kongrese.
Buvęs ministras pabrėžė, kad europiečiai turi sutelkti dėmesį į savo atsakomybę, nes šiuo metu būtent jų pečiams daugiausia tenka tiek finansinės, tiek karinės paramos Ukrainai našta.
Svarbiausios darbo dienos naujienos, politikų ir ekspertų įžvalgos bei komentarai skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
