Elektriniai paspirtukai miestuose tapo įprasta susisiekimo priemone, tačiau kartu daugėja ir jų vairuotojų daromų pažeidimų. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius elektrinių mikrojudumo priemonių bei motorinių dviračių vairuotojai Lietuvoje padarė beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Net 76 proc. visų atvejų sudarė važiavimas be privalomo šalmo. Draudikai įspėja, kad paspirtukų avarijos ne visuomet baigiasi lengvais nubrozdinimais – žmonės patiria kaulų lūžių, sunkių veido ir galvos sužalojimų.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmą privalo dėvėti visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, nesvarbu, kiek jiems metų ir kur jie važiuoja.
BTA, remdamasi policijos pateiktais duomenimis, nurodo, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai padarė beveik 7 tūkst. KET pažeidimų.
Šios problemos mastas buvo matomas ir anksčiau. Lietuvos policija skelbė, kad vien per pirmąjį pusmetį užfiksuota daugiau kaip 4 tūkst. tokių vairuotojų pažeidimų. Daugiau kaip 3 tūkst. jų buvo susiję su šalmo nedėvėjimu, o per 400 pažeidėjų buvo neblaivūs, apsvaigę arba vengė patikrinimo.
Vienas kritimas gali sukelti sunkių padarinių
Draudikai pastebi, kad populiarėjant elektriniams paspirtukams ir galingesnėms elektrinėms transporto priemonėms, daugėja ir žalų. BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad pasitaiko susidūrimų su automobiliais, kaulų lūžių bei kitų sunkių kūno sužalojimų.
Vienas BTA užfiksuotas įvykis atskleidžia, kuo gali baigtis, atrodytų, nedidelė klaida. Elektriniu paspirtuku važiavusios merginos priekinis ratas įstrigo tarp šaligatvio plytelių. Praradusi pusiausvyrą ji veidu atsitrenkė į bordiūro kampą.
Smūgis pažeidė veido nervą, o dėl traumos vienos akies vokas nebeatsimerkia. Draudiko teigimu, tinkamai parinktas ir užsegtas šalmas tokioje situacijoje galėtų gerokai sumažinti sunkaus galvos ar veido sužalojimo tikimybę.
Į gatves išvažiuoja ir amžiaus reikalavimų neatitinkantys vaikai
Dar viena problema – viešajame eisme elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis važiuoja per maži vaikai.
Pagal galiojančią tvarką savarankiškai elektrine mikrojudumo priemone dviračių taku, dviračių juosta, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi ar gyvenamojoje zonoje galima važiuoti nuo 16 metų.
Keturiolikmečiams tai leidžiama tik baigus nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme amžiaus apribojimas netaikomas, tačiau jaunesnius nei 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs žmogus.
Kad šių reikalavimų laikomasi ne visada, paaiškėjo birželį Klaipėdoje vykusio policijos patikrinimo metu. Per kelias valandas pareigūnai nustatė 14 KET pažeidimų: devyni elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai buvo per jauni, trys važiavo be šalmų, vienas sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, dar vienas neturėjo teisės vairuoti.
Reikia įvertinti ne tik vaiko amžių
A. Gasparavičius pabrėžia, kad įstatyme nustatytą amžiaus ribą pasiekęs vaikas dar nebūtinai yra pasirengęs saugiai valdyti konkretų paspirtuką.
Tėvai turėtų įvertinti, ar transporto priemonė atitinka vaiko ūgį ir fizines galimybes. Per didelis paspirtukas, per aukštai esantis ir nereguliuojamas vairas gali apsunkinti valdymą, staigų krypties pakeitimą ar pusiausvyros išlaikymą netikėtai atsiradus kliūčiai.
Orientaciniu kriterijumi galima laikyti vairo aukštį – jis turėtų būti maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės.
Svarbus ir transporto priemonės svoris. Didesnius bei galingesnius paspirtukus gali būti sunku suvaldyti net tuomet, kai jų techniniai parametrai formaliai dar atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės kategoriją.
Galingesnė priemonė gali būti laikoma visai ne paspirtuku
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme elektrinė mikrojudumo priemonė apibrėžiama kaip vienam žmogui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o projektinis greitis yra ne didesnis kaip 25 km/val.
Vis dėlto projektinio greičio nereikėtų tapatinti su didžiausiu greičiu, kuriuo tokia priemone leidžiama važiuoti viešajame eisme.
KET nustatyta, kad elektrine mikrojudumo priemone galima važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Prasilenkiant su pėsčiuoju šaligatviu, kelkraščiu arba pėsčiųjų ir dviračių taku, greitis negali viršyti 7 km/val.
Jeigu priemonės galia didesnė nei 1 kW arba jos projektinis greitis viršija 25 km/val., ji nebegali būti automatiškai priskiriama įprastai elektrinei mikrojudumo priemonei.
Norint tokia transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, gali prireikti atitikties vertinimo, registracijos, techninės apžiūros, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
Šiemet policija daugiau dėmesio skyrė ir galingesnių elektrinių priemonių kontrolei.
Šalmas tapo privalomas visiems
Iki šių metų pradžios šalmo dėvėjimui buvo numatytos tam tikros išimtys, tačiau nuo sausio 1 dienos jos panaikintos.
Vadinasi, kiekvienas elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti šalmą. Nuomojant paspirtuką, galimybę naudotis šalmu turi užtikrinti nuomos paslaugos teikėjas. Tačiau statistika rodo, kad vien teisės aktų pakeitimo nepakako.
Dar gegužę policija pranešė, kad pirmaisiais metų mėnesiais užfiksavo 1411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Iš jų 1089 buvo susiję su šalmo nedėvėjimu.
