Vienam namiškiui pradėjus sausai kosėti, o netrukus pakilus temperatūrai, panašūs simptomai po kelių dienų gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Tačiau net ir gripui patekus į namus dar galima imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti viruso plitimo riziką.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė su tokia situacija susidūrė savo šeimoje: pirmiausia susirgo vyras, o po kelių dienų simptomai atsirado ir vyresniajai dukrai.
Atliktas testas patvirtino gripo A virusą. Tą pačią dieną dukra pradėjo vartoti gydytojos paskirtą oseltamivirą, o jau kitą dieną jautėsi gerai. Vis dėlto vaistas buvo vartojamas visas penkias paskirtas dienas. Vėliau sausas kosulys prasidėjo ir vienerių metų dukrai, todėl moteris nedelsdama susisiekė su pediatre. Ji pati ir sūnus šįkart nesusirgo.
Virusas gali plisti dar prieš pasirodant simptomams
Gripo plitimą šeimoje sustabdyti sudėtinga. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant. Po užsikrėtimo simptomai gali pasirodyti tik po 1–3 parų, todėl žmogus kurį laiką gali nežinoti jau nešiojantis virusą.
Susirgus vienam artimajam, svarbu laikytis kasdienių higienos priemonių: dažnai plauti rankas, naudoti atskirus rankšluosčius, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei reguliariai vėdinti patalpas. Anot K. Šnirpūnienės, šių įpročių reikėtų laikytis visą virusinių ligų sezoną, o ne tik tada, kai šeimoje jau atsiranda ligonis.
Didžiausios rizikos grupėje – pažeidžiami šeimos nariai
Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei kartu gyvena vyresnio amžiaus, gulintis ar keliomis lėtinėmis ligomis sergantis žmogus. Jei yra galimybė, sergančiuoju turėtų rūpintis kitas, sveikas šeimos narys.
Sveikam žmogui patariama miegoti atskirame kambaryje, patalpas vėdinti kelis kartus per dieną, naudoti atskirus indus, o paviršius kasdien valyti dezinfekcinėmis priemonėmis. Sergantysis, eidamas į sveiko artimojo kambarį, turėtų dėvėti respiratorių ir prieš tai nusiplauti rankas.
Net pagerėjus savijautai užkrato perdavimo rizika neišnyksta iš karto. Gripu sergantis žmogus gali išlikti užkrečiamas maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios.
Pirmosios 48 valandos gali būti lemiamos
Įtarus gripą ir pakilus temperatūrai, verta atlikti gripo testą. Oseltamiviras veiksmingiausias, kai pradedamas vartoti per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.
K. Šnirpūnienė teigia, kad jos šeimai pavyko išvengti komplikacijų, tačiau vaistinėje ji mato ir sunkesnių atvejų. Kartais suserga visi šeimos nariai, o ligą lydi ne tik aukšta temperatūra, bet ir stiprus galvos bei raumenų skausmas, viduriavimas ar vėmimas.
Gripo nereikėtų laikyti paprastu peršalimu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje užregistruoti 86 mirties nuo gripo atvejai – daugiausia per visą daugiametę stebėseną. Maždaug keturi penktadaliai mirusiųjų nebuvo paskiepyti sezonine gripo vakcina.
Komplikacijos gali išryškėti jau ligai slopstant
Gripas gali susilpninti organizmą ir sudaryti sąlygas bakterinėms infekcijoms, įskaitant bakterinį plaučių uždegimą bei kitas bakterines kvėpavimo takų ligas. Tarp galimų komplikacijų taip pat minimi širdies raumens ar smegenų uždegimas ir sepsis.
Komplikacijos nebūtinai prasideda tuo metu, kai žmogus jaučiasi blogiausiai. Širdies raumens uždegimas, pavyzdžiui, gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Todėl ligos metu ir dar kelias savaites po jos svarbu stebėti savijautą, o jai pablogėjus kreiptis į gydytoją.
Mažiems vaikams ypatingą pavojų kelia dehidratacija. Karščiuojant, gausiai prakaituojant ir geriant per mažai skysčių, jų būklė gali greitai pablogėti, todėl tokius ligonius būtina atidžiai stebėti.
Į įprastą ritmą grįžti nereikėtų skubėti. Visiškai pasveikti gali prireikti 7–10 dienų, o komplikacijų rizika didėja, jei žmogus nesilaiko lovos režimo ir į darbą grįžta dar nepasveikęs.
Po kontakto su sergančiuoju skiepytis dar gali būti prasminga
Šį sezoną klausimų dėl apsaugos kilo ir todėl, kad pirmieji gripo atvejai pasirodė jau spalio pradžioje, kai pirmosios vakcinos nuo gripo dar nebuvo pasiekusios vaistinių. Be to, po skiepo imuninei sistemai pasiruošti reikia bent dviejų savaičių.
Vis dėlto vien kontaktas su sergančiuoju nereiškia, kad žmogus jau užsikrėtė. Jei simptomai nepasireiškė, skiepytis nuo gripo vis dar tikslinga.
Skiepai laikomi veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone. Vakcina negarantuoja visiškos apsaugos nuo susirgimo, tačiau gali palengvinti ligos eigą ir sumažinti sunkių pasekmių riziką. Skiepytis ypač svarbu žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, astma ar kitomis plaučių ligomis, vartojantiems imunosupresantus, po chemoterapinio vėžio gydymo, taip pat mažiems vaikams.
