Artėjant Vėlinėms, gyventojai tvarko artimųjų kapus ir ieško, kuo juos papuošti. Nors dažnas renkasi chrizantemas, ne visi augalai vienodai gerai atlaiko vėlyvo rudens šalnas. Norint, kad kapavietė išliktų dekoratyvi ilgiau, svarbu įvertinti augalų atsparumą, jų rūšį ir priežiūros poreikius.
Kapaviečių įrengimo įmonės „Monumentas“ projektų vadovė Deimantė Dindaitė portalui tv3.lt papasakojo, kokius augalus verta rinktis artėjant Vėlinėms ir kurie jų gali išlikti puošnūs net iki pavasario.
Chrizantemoms šalnos greitai pakenkia
Chrizantemos prieš Vėlines išlieka vienos populiariausių kapų puošmenų. Vis dėlto specialistė įspėja, kad stipresnio šalčio šie augalai neatlaiko.
Pasak D. Dindaitės, chrizantemos paprastai išsilaiko esant maždaug minus trims ar keturiems laipsniams šalčio. Vėliau jų žiedai ir lapai pradeda ruduoti.
Ypatingos priežiūros joms nereikia – svarbiausia pasirūpinti drėgme. Tačiau lapkričio pradžioje dažnai lyja, todėl papildomai laistyti augalų gali neprireikti. Specialistė taip pat sako, kad nėra didelės prasmės ieškoti būdų chrizantemas išlaikyti gerokai ilgiau, nes netrukus prasideda naktinės šalnos. Įprastai jos kapuose išsilaiko apie dvi ar tris savaites.
Specialios priemonės ilgesniam augalų išlaikymui dažniau pasitelkiamos vasarą, o vėlyvą rudenį svarbiausia atsižvelgti į oro sąlygas ir pasirinkti tinkamą augalą.
Ilgiau išsilaikyti gali viržiai
Norintiems ilgaamžiškesnės kapavietės puošybos D. Dindaitė siūlo rinktis viržius. Tačiau jų dekoratyvumo trukmė priklauso nuo rūšies ir spalvos.
Rausvi, violetiniai ir balti žydintys viržiai dažniausiai gražūs išlieka maždaug iki gruodžio. Tuo metu tie, kurie ieško žalumos iki pavasario, turėtų rinktis tamsiai žalius ir nežydinčius viržius, savo spalva primenančius tujas.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas tamsesnis viržis tiks ilgalaikei puošybai. Kai kurios veislės turi smulkius baltus žiedelius, tačiau tokie augalai iki pavasario paprastai neišsilaiko.
Viržiams daug priežiūros nereikia. Lietingu rudeniu jiems dažniausiai pakanka natūralios drėgmės, o žiemą vandens jie gauna iš sniego, todėl papildomai laistyti šiuos augalus įprastai nebūtina.
Šilokams svarbi tinkama dirva
Kapams taip pat galima rinktis šilokus – daugiamečius ir sausrai gana atsparius augalus. Sodinant juos galima naudoti specialias granules, kurios sugeria vandenį ir vėliau palaipsniui jį atiduoda augalui.
Šilokams būtina laidi, puri žemė. D. Dindaitė rekomenduoja į dirvą įmaišyti keramzito, vermikulito su perlitu – tokie priedai pagerina dirvos pralaidumą, o augalai gali vešliau augti.
Šilokus galima sodinti ir pavėsingesnėje vietoje. Parinkus tinkamą vietą bei tinkamai paruošus dirvą, jie gali tapti ilgalaikiu kapavietės apželdinimo pasirinkimu.
Žieminei kompozicijai tiks kalocefalai
Kaip dar vieną alternatyvą specialistė išskiria kalocefalus. Pilkšvi jų stiebai ir lapai gali papildyti kapavietės kompoziciją bei derėti su viržiais. D. Dindaitė teigia, kad šiuos augalus galima drąsiai sodinti ir žiemą.
Renkantis augalus kapams svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą pasodinus, bet ir būsimą priežiūrą. Vasarinėms bei daugiametėms gėlėms jos paprastai prireikia daugiau, o viržiams lietingu oru dažniausiai užtenka natūralios drėgmės.
Norint, kad kapavietė iki pavasario išliktų tvarkinga ir žalia, augalus verta pasirinkti iš anksto. Vienu praktiškiausių variantų gali tapti nežydintys tamsiai žali viržiai, kurie dekoratyvūs išlieka ilgiau nei įprastos žydinčios gėlės.
