Vytauto Didžiojo palaikų paieška ir galimas jų ištyrimas yra valstybės garbės klausimas, teigia kultūros ministras Lukas Alsys. Ministerija aktyviai dalyvauja šiame procese, tačiau mokslinių hipotezių vertinimą ir tyrimų eigą palieka kompetentingiems specialistams.
Pasak L. Alsio, svarbiausia šiuo metu išsiaiškinti ne tik tai, ar bus rasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai, bet ir ar tiriamoje vietoje apskritai yra kokių nors radinių. Jeigu jų būtų aptikta, prasidėtų sudėtingas mokslinis etapas – rastus objektus reikėtų palyginti su turimais duomenimis ir nustatyti, ar jie iš tiesų priklauso Vytautui Didžiajam.
Ministras pabrėžė, kad Kultūros ministerija tokius tyrimus rems ir juose dalyvaus, tačiau galutinai šis klausimas priklausys visai Vyriausybei. Artėjant Vytauto Didžiojo jubiliejui, palaikų paiešką jis įvardijo kaip valstybės garbės reikalą.
L. Alsio teigimu, Kultūros ministerija jau įsitraukusi į darbo grupės, sprendžiančios su tyrimais susijusius klausimus, veiklą. Ministerija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos istorijos institutu ir keičiasi su juo informacija.
Vis dėlto ministras akcentavo, kad šiuo metu tikrinamos mokslinės hipotezės, o ankstesnės žinios ir prielaidos yra tikslinamos. Todėl ministerijos neturėtų kištis į specialistų darbą. Vyriausybė visą šį klausimą kuruoti pavedė Lietuvos istorijos institutui, kuriuo ministerija visiškai pasitiki.
Interviu su ministru buvo atliktas dar prieš Lietuvos istorijos institutui lapkričio 4-ąją paskelbiant apie Vilniaus arkikatedroje, šalia Šv. Kazimiero koplyčios, pradėtą tirti ertmę. Manoma, kad tarpukariu joje galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Ministras pripažino, kad net ir aptikus palaikus jų identifikavimas būtų itin atsakingas bei daug laiko pareikalautų procesas.
Jo teigimu, minimalus invazinis tyrimas, kiek jam žinoma, turėtų būti atliktas dar šiais metais. Pasiruošimas jam prasidėjo lapkričio 3-iąją: buvo surinkti duomenys, įvertintos ankstesnės žinios ir hipotezės, pasirinkta tyrimo vieta bei nustatyta darbų atlikimo tvarka ir vykdytojai.
L. Alsys perspėjo, kad tyrimas nebus greitas ar skubotas. Jis neturėtų priminti Indianos Džounso filmų scenarijaus – tai bus kruopštus ir atsakingas darbas.
Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas nurodė, kad tyrimo tikslas – pavienes paieškas pakeisti nuosekliu moksliniu darbu.
Instituto duomenimis, remiantis ankstesniais tyrimais, katedros sienose ir rūsiuose nustatyta apie 20 galimų ertmių bei vietų, kurios anksčiau nebuvo ištirtos arba tinkamai dokumentuotos.
Atliekant tyrimą numatyta išgręžti gręžinį ir paimti mikrobiologinių mėginių. Pasiekus ertmę, jos vidus būtų užfiksuotas 3D skeneriu ir kamera. Siekiant kuo labiau apsaugoti autentišką katedros mūrą, darbai vykdomi iš lauko pusės – taip norima nepažeisti tarpukariu mauzoliejuje įrengto hidroizoliacijos sluoksnio.
Minimaliam invaziniam tyrimui numatyta apie 35 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos komplekso tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai. Plane taip pat numatyta patikrinti prielaidas dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos, atliekant bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti Vilniaus arkikatedros požemiuose, pirmasis iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jo teigimu, palaikai galėtų būti palaidoti XVII amžiuje įrengto įėjimo nišoje, esančioje vakarinėje Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus sienoje. Tačiau S. Poderis į šiam klausimui suburtą darbo grupę nebuvo įtrauktas.
