Antradienį Seimui pristatomas Vyriausybės parengtas 2027 metų valstybės biudžeto projektas. Jis išsiskiria tuo, kad numatomas valdžios sektoriaus deficitas viršys Mastrichto kriterijumi nustatytą ribą.
Parlamentas taip pat pradės svarstyti „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus.
Po pateikimo pirmasis projektų svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1-ąją. Tada bus nustatyta jų priėmimo data.
Seimo narys A. Sysas BNS teigė, kad vieni šį biudžetą vadina išlaidautojų biudžetu, tačiau jo vertinimu, projektas atspindi realią padėtį Lietuvoje. Pasak parlamentaro, įsipareigojimus didina per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugusios išlaidos krašto apsaugai. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbus ne tik valstybės, bet ir žmonių saugumas.
Pagal projektą, 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai daugiau nei Europos Sąjungos valstybėms taikomas 3 proc. Mastrichto kriterijus.
Valdžios sektoriaus skola turėtų siekti 48,2 proc. BVP ir neviršyti 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribos.
Gynybai kitąmet numatoma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus planuojama didinti 7,5 proc., o teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas – 5,7 procento. Vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 10,4 proc., iki 825 eurų. Būtinojo stažo turintiems žmonėms ji augtų 10,9 proc., iki 895 eurų.
Valdančiųjų siūlomam paramos šeimai paketui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 150 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad pagrindiniu biudžeto pajamų augimo šaltiniu ir toliau lieka didėjantis vartojimas.
Opozicija kritikuoja valdžią dėl, jos teigimu, nepagrįstai didinamų išlaidų ir augančio valdžios sektoriaus deficito. Opozicijos vertinimu, dėl to kylančias problemas teks spręsti būsimoms Vyriausybėms.
2027 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos numatomos 27,9 mlrd. eurų ir būtų 1,3 proc. didesnės.
Savivaldybių biudžetai, neįskaičiuojant Europos Sąjungos lėšų, kitąmet turėtų augti 10,6 proc. ir siekti 8,14 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su prognozuojamu šių metų rezultatu, mažėtų 4,5 proc. – iki 11,27 mlrd. eurų. Tuo metu išlaidos didėtų 11,3 proc., iki 9,85 mlrd. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos turėtų augti 12,9 proc. ir pasiekti 4,86 mlrd. eurų, o išlaidos didėtų 10,5 proc., iki 4,76 mlrd. eurų.
