Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali sukelti rimtą grėsmę vaiko sveikatai. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus kartais išryškėja akimirksniu, tačiau vien tai, kad vaikas nustojo kosėti, dar nereiškia, jog viskas baigėsi. Įstrigęs daiktas gali ilgai likti nepastebėtas, o apie jį išduoti tik pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti negalavimai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgai ragina tėvus atidžiai įvertinti namuose esančius daiktus ir rimtai reaguoti į simptomus, galinčius rodyti svetimkūnį vaiko organizme.
Daiktus į burną deda net vaikščiojantys vaikai
Maždaug šešių mėnesių kūdikiai pradeda aktyviai tyrinėti aplinką, o vienas iš būdų tai daryti – dėti daiktus į burną. Toks elgesys ypač dažnas iki dvejų metų. Ropodami ar pradėję vaikščioti mažyliai lengvai pasiekia ant grindų nukritusias smulkmenas, todėl burnoje gali atsidurti ir nepastebėta žaislo detalė.
Vyresni vaikai taip pat gali nukentėti: svetimkūnis patenka į organizmą žaidžiant, laikant smulkius daiktus burnoje, juokiantis ar išsiblaškius valgant. Pavojų kelia ne tik nevalgomi daiktai – užspringti galima ir maistu.
Mažiems vaikams atsargiai reikėtų duoti riešutų, sėklų, kietų obuolių gabalėlių, mėsos ir dešrelių. Maistas turi atitikti vaiko amžių bei gebėjimą kramtyti ir ryti. Valgantis vaikas turėtų sėdėti, o suaugusieji – jį prižiūrėti.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas vaikų chirurgas Jonas Povilavičius pabrėžia, kad užspringti gali ir savarankiškai valgantys vyresni vaikai. Rizika didėja valgant skubant, bėgiojant, žaidžiant ar kalbant pilna burna, todėl valgymas turėtų būti ramus, o maisto gabalėliai – tinkamo dydžio ir konsistencijos.
Baterijos ir magnetai gali pažeisti organus
Vaikai praryja monetas, žaislų detales, papuošalus, plaukų segtukus, adatas, stiklo šukes ir kitus kasdien naudojamus daiktus. Tačiau kai kurie svetimkūniai yra ypač pavojingi.
Maža diskinė baterija, įstrigusi stemplėje, dėl elektrocheminių reakcijų gali greitai pažeisti aplinkinius audinius ir sukelti sunkius nudegimus. Keli magnetai arba magnetas, pritraukęs kitą metalinį daiktą, gali suspausti tarp jų esančias virškinamojo trakto sieneles, sutrikdyti kraujotaką ir sukelti rimtų komplikacijų.
Grėsmę taip pat kelia adatos, vinys, stiklo šukės ir segtukai, galintys sužaloti stemplę ar kitus virškinimo organus. Skalbimo kapsulės ir kitos buitinės chemijos priemonės gali nudeginti gleivinę, o sunkesniais atvejais sukelti stemplės randėjimą ir susiaurėjimą. Tuomet gali prireikti ilgalaikio gydymo ir pakartotinių procedūrų.
RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė pasakoja, kad medikams teko šalinti įvairių svetimkūnių – žaislų, saldainių pakuočių fragmentų, magnetų, stiklo gabalėlių, adatų, segtukų ir monetų. Anot jos, net iš pirmo žvilgsnio nekaltas daiktas gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, todėl svarbu išsiaiškinti, ką vaikas galėjo praryti, ir nedelsti kreiptis pagalbos.
Kosulys praėjo, tačiau daiktas gali būti likęs bronchuose
Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, dažniausiai prasideda staigus kosulys ir springimas, gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti švokštimas. Sunkiais atvejais vaikas pradeda mėlynuoti ar praranda sąmonę.
Vis dėlto tokį įvykį ne visada lengva atpažinti. Po pradinio kosulio vaikas gali nurimti ir pasijusti geriau, nors svetimkūnis lieka bronchuose. Vėliau gali varginti užsitęsęs kosulys, kartotis bronchitai, plaučių uždegimai ar kilti neaiškios kilmės uždegiminiai procesai.
Gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė ragina prisiminti aplinkybes, kuriomis vaikas pradėjo kosėti ar springti: galėjo dingti žaislo detalė, baterija iš žaislo arba nuotolinio valdymo pultelio. Ji nurodo, kad iš kvėpavimo takų yra tekę traukti riešutų, kruopų, sėklų, obuolių žievelių ir šratinuko detalių, o kai kurie svetimkūniai ten buvo išbuvę ilgą laiką.
Prarijus daiktą, simptomai priklauso nuo jo rūšies ir vietos, kurioje jis įstrigo. Vaikas gali gausiai seilėtis, jausti skausmą ar nemalonų pojūtį gerklėje arba krūtinėje, atsisakyti valgyti ir gerti, sunkiai nuryti net seiles. Mažesni vaikai negali tiksliai papasakoti, kas nutiko, todėl svarbu stebėti jų elgesį.
Neįprastai gausus seilėtekis, rijimo sunkumai ar atsisakymas gerti gali reikšti, kad svetimkūnis įstrigo vietoje, trukdančioje normaliai ryti. Vyresniems vaikams ryklėje ar stemplėje gali įstrigti ir žuvies ašaka – tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra.
Kada svetimkūnis pašalinamas, o kada galima stebėti?
Gydymo taktika priklauso nuo praryto daikto dydžio, formos, sudėties, buvimo vietos ir vaiko būklės. Nedideli, buki svetimkūniai, patekę į skrandį, kartais pasišalina savaime. Gydytojui įvertinus situaciją, gali būti pasirinktas stebėjimas ir, jei reikia, kontroliniai radiologiniai tyrimai.
Tačiau baterijų, magnetų, aštrių daiktų arba stemplėje įstrigusių svetimkūnių atvejais dažnai reikia skubios medicinos pagalbos. Daiktas gali būti pašalinamas endoskopiškai, o sudėtingesnėmis aplinkybėmis gali prireikti operacijos.
Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, negalima laukti simptomų ar tikėtis, kad daiktas pasišalins pats. Net jei vaikas jaučiasi gerai, reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Sprendimą dėl stebėjimo ar šalinimo turėtų priimti gydytojas, o ne tėvai, vadovaudamiesi internete ar dirbtinio intelekto sistemose rastais patarimais.
Gastroskopija padeda išsiaiškinti sutrikimų priežastis
Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklei įvertinti tam tikrais atvejais atliekama ezofagogastroduodenoskopija, dažniau vadinama gastroskopija. Tyrimas leidžia tiesiogiai apžiūrėti viršutinę virškinamojo trakto dalį, nustatyti gleivinės pakitimus ir ieškoti negalavimų priežasčių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja vaikų chirurgė, med. m. dr. Idilė Vansevičienė aiškina, kad gastroskopija reikalinga ne tik įtariant svetimkūnį, bet ir tiriant ilgiau trunkančius ar neaiškios kilmės virškinimo sutrikimus.
Planine tvarka tyrimas rekomenduojamas dėl neaiškios kilmės pilvo skausmų, nevirškinimo, pilnumo pojūčio pilve, deginančio skausmo už krūtinkaulio pavalgius, pykinimo tarp valgių. Jis gali būti informatyvus ir nustačius slaptą kraują išmatose ar tiriant dėl anemijos. Vis dėlto gastroskopija nėra pirmasis tyrimas: prieš ją įvertinami nusiskundimai ir valgymo įpročiai, atliekami kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, o prireikus konsultuojamasi su vaikų gastroenterologu.
Procedūros metu per burną į stemplę įvedamas lankstus gastroskopas su kamera. Ekrane matydamas vaizdą gydytojas apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Paprastai tyrimas trunka apie 3–5 minutes.
Tyrimas gali būti nemalonus, tačiau nėra skausmingas. Prieš jį ryklė ir liežuvis papurškiami vietiniu anestetiku. Mažesniems vaikams ir jautresniems pacientams gastroskopija atliekama taikant bendrąją nejautrą. Dažniausiai 6–7 valandas iki procedūros negalima valgyti ir gerti, todėl rekomenduojama paskutinį kartą pavalgyti iš vakaro. Tėvams taip pat patariama iš anksto vaikui paaiškinti, kodėl tyrimas atliekamas ir ko tikėtis.
Skysčius, o vėliau ir maistą, paprastai galima vartoti maždaug po 15–20 minučių, kai nustoja veikti vietinis anestetikas ir pacientas vėl gali saugiai ryti.
Planinė gastroskopija skiriasi nuo skubios pagalbos, kurios reikia prarijus pavojingą daiktą. Įtarus baterijos, magneto ar kito pavojingo svetimkūnio prarijimą, būtina nedelsiant vykti pas medikus, nelaukiant planinės konsultacijos ar tyrimo.
Riziką galima sumažinti namuose
Daugelio nelaimių padeda išvengti saugi aplinka ir nuolatinis dėmesys tam, ką vaikas gali pasiekti, paimti ir įsidėti į burną.
- Reguliariai patikrinkite grindis bei kitus vaikui pasiekiamus paviršius ir surinkite smulkias detales, monetas, papuošalus, segtukus bei kitus nedidelius daiktus.
- Žaislus su smulkiomis detalėmis laikykite atskirai nuo mažesniems vaikams skirtų žaislų.
- Baterijas, magnetus ir jų turinčius daiktus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, o žaislų bei nuotolinio valdymo pultelių baterijų skyrelius saugiai uždarykite.
- Buitinę chemiją ir skalbimo kapsules laikykite originaliose pakuotėse ir vaikams nepasiekiamai.
- Maistą paruoškite pagal vaiko amžių bei jo gebėjimą kramtyti ir ryti.
- Neleiskite vaikui bėgioti, žaisti ar juoktis pilna burna.
Tėvų budrumas ir laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti sunkių padarinių. Po springimo vaikui nurimus, pavojus nebūtinai būna praėjęs.
Ką daryti vaikui užspringus?
Pirmiausia reikia įvertinti, ar vaikas dar gali efektyviai kosėti, ar kvėpavimo takai visiškai užsikimšę.
Jeigu vaikas garsiai kosėja, kalba ar verkia, reikėtų skatinti jį kosėti ir stebėti būklę. Veiksmingas kosulys yra geriausias būdas pačiam pašalinti svetimkūnį, todėl iš karto nereikėtų suduoti smūgių į nugarą ar imtis kitų veiksmų.
Jeigu vaikas negali įkvėpti, kalbėti, verkti ar kosėti, o kosulys tampa tylus ir neveiksmingas, būtina skambinti 112 ir pradėti pirmąją pagalbą.
Kūdikiui iki vienų metų: paguldykite jį veidu žemyn ant savo dilbio, prilaikykite galvą taip, kad ji būtų žemiau kūno, ir delno pagrindu atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei svetimkūnis nepasišalina, apverskite kūdikį ant nugaros ir atlikite iki penkių krūtinės paspaudimų. Šiuos veiksmus kaitaliokite.
Vyresniam nei vienų metų vaikui: palenkite jį į priekį ir atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei tai nepadeda, atlikite iki penkių pilvo paspaudimų, vadinamąjį Heimlicho manevrą. Kaitaliokite smūgius į nugarą ir pilvo paspaudimus, kol svetimkūnis pasišalins arba atvyks pagalba.
Jeigu vaikas praranda sąmonę: skambinkite 112, jei dar nepaskambinote, ir pradėkite gaivinimą pagal skubiosios pagalbos dispečerio nurodymus.
Nereikėtų aklai kišti pirštų į burną ir ieškoti svetimkūnio, nes taip jį galima nustumti giliau. Pašalinti galima tik aiškiai matomą ir lengvai pasiekiamą daiktą.
Net jei svetimkūnį pašalinti pavyko, vaiką rekomenduojama parodyti medikams, ypač jei išlieka kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar kiti simptomai.
