Lapkričio 3-iąją dvi kadencijas Lietuvai vadovavusiam prezidentui Valdui Adamkui sukako 100 metų. Vilniuje tą dieną vyko daug renginių, o svarbiausiu vakaro akcentu tapo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengta iškilminga šventė. Joje dalyvavo gausus būrys garbingų svečių, tačiau dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda į renginį neatvyko – jubiliatą pasveikino nuotoliniu būdu.
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda, Valdas Adamkus (nuotr. BNS ir Dariaus Labučio)
Andrius Tapinas sukritikavo prezidento sprendimą
Andrius Tapinas atkreipė dėmesį, kad daug kam kilo klausimų dėl G. Nausėdos nebuvimo V. Adamkaus jubiliejuje. Jis priminė, kad prezidentas anksčiau pabrėždavo jubiliejų svarbą ir kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ši 2018 metais dėl sugedusio „Spartano“ negalėjo nuvykti pasveikinti Latvijos valstybės šimtmečio proga.
Pasak A. Tapino, tuomet G. Nausėda sakė, jog prireikus į Latviją būtų vykęs net dviračiu. Jo vertinimu, šįkart toks principas taip pat turėjo būti pritaikytas, nes V. Adamkaus šimtmetis buvo vienas svarbiausių ilgą laiką Lietuvoje vykusių politinių renginių. A. Tapinas pabrėžė, kad nėra daug valstybių, kurių prezidentai sulaukia 100 metų.
Prezidentūra aiškino, kad G. Nausėda tuo metu buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą oficialų vizitą Berlyne. A. Tapino nuomone, toks paaiškinimas nėra įtikinamas dėl kelių priežasčių.
- V. Adamkaus jubiliejaus renginys buvo žinomas anksčiau nei Berlyne suplanuota saugumo konferencija.
- Net ir nuvykęs į Vokietiją, atidaręs konferenciją bei susitikęs su Friedrichu Merzu, prezidentas, A. Tapino manymu, galėjo lėktuvu grįžti į Vilnių ir suspėti į šventę. Jo vertinimu, kitą dieną numatyti G. Nausėdos susitikimai su Šiaurės Reino-Vestfalijos ministru pirmininku bei dalyvavimas regioniniame Vokietijos ir Lietuvos verslo forume buvo ne tokie svarbūs.
- A. Tapinas teigė, kad Prezidentūra, siekdama pabrėžti vizito Berlyne reikšmę, per dvi dienas apie jį paskelbė dešimt naujienų.
Jis taip pat pasakojo, kad vienas aukštas pareigas einantis Lietuvos politikas, nerimaudamas, jog gali nespėti į V. Adamkaus šventę, kreipėsi į Prezidentūrą ir klausė, ar galėtų kartu su šalies vadovu grįžti į Lietuvą. A. Tapino teigimu, politiką nustebino sužinojus, kad G. Nausėda apskritai neketina atvykti į renginį.
A. Tapinas šią situaciją sugretino su ankstesniu G. Nausėdos pasisakymu apie galimybę į svarbų renginį vykti net dviračiu. Jis klausė, kodėl šįkart buvo pasirinktas susitikimas su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu, o ne V. Adamkaus 100-mečio minėjimas.
Viešai neaptarta jubiliejaus organizavimo istorija
A. Tapinas teigė papildomai aiškinęsis šią istoriją. Keli liudininkai, jo žodžiais, patvirtino, kad praėjusiais metais sveikindamas V. Adamkų G. Nausėda iškilmingai pasakė, jog kitąmet jie susitiks Prezidentūroje. Tai esą sudarė įspūdį, kad jubiliejus vyks ten, o šalies vadovas bus renginio šeimininkas.
Tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo, nes Prezidentūroje, kartu su antrosiomis pusėmis, telpa apie 50 žmonių, o V. Adamkaus šimtmečiui norėta surengti didesnę šventę.
A. Tapinas svarstė, kad dėl to G. Nausėda galėjo įsižeisti, o Prezidentūroje galėjo būti ieškoma priežasties, dėl kurios jis jubiliejaus dieną nebūtų Lietuvoje. Jo vertinimu, kelionė į Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę tapo tinkamu paaiškinimu.
Tokį požiūrį, A. Tapino teigimu, galėjo rodyti ir organizacinės aplinkybės: jo turimomis žiniomis, G. Nausėdos vaizdo sveikinimas buvo atsiųstas paskutinę minutę.
G. Nausėdos sveikinimas V. Adamkui
Šventės dieną G. Nausėda V. Adamkų pasveikino nuotoliniu būdu. Prezidentas teigė, kad jubiliato gyvenimas ir veikla tapo visos Lietuvos istorijos dalimi.
Sveikinime buvo pabrėžta, kad net išvykęs iš Lietuvos V. Adamkus visą laiką liko su ja. Pasak G. Nausėdos, jo gyvenimas Jungtinėse Valstijose ir profesinė veikla buvo nukreipti į tikslą, kad Lietuva vėl taptų laisva.
Šalies vadovas taip pat sakė, kad V. Adamkus, kitaip nei daugelis išeivijos atstovų, tvirtai tikėjo sulauksiantis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Grįžęs į tėvynę jis esą reikšmingai prisidėjo prie laisvos valstybės kūrimo ir jos įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje.
G. Nausėda priminė, kad V. Adamkus du kartus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu ir vedė atkurtą valstybę Vakarų bendrijos link. Jis dėkojo buvusiam šalies vadovui už parodytą pavyzdį, kad valstybės kūrimas bei tarnystė žmonėms politikoje gali būti grindžiami idealizmu ir pilietinės darnos siekiu.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad V. Adamkaus atsidavimas Lietuvai, išmintis ir autoritetas paveikė daugelį žmonių, taip pat ir jį patį. V. Adamkui G. Nausėda palinkėjo sveikatos, neslūgstančios energijos, šviesių kasdienybės akimirkų ir džiaugsmo.
V. Adamkaus šimtmečio renginiai Vilniuje
Lapkričio 3-iąją Vilniuje vyko plati V. Adamkaus šimtmečiui skirta renginių programa. Jos kulminacija tapo vakare LNOBT surengta iškilminga šventė.
Tarp kviestų svečių buvo buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.
Jubiliejaus vakarą muzikinę programą atliko Edgaras Montvidas, Irena Milkevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti žinomi Lietuvos solistai. Koncertui dirigavo Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Stakionis ir Ričardas Šumila.
