Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai buvo ne vien išvaizdos problema. Augant paaugliui, deformacija ryškėjo, o fizinis aktyvumas tapo vis sunkesnis – jį vargino dusulys, mažėjo ištvermė. Kauno klinikų vaikų chirurgai krūtinės ląstą pakoregavo minimaliai invazine operacija, o vėliau pradėta reabilitacija padėjo susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizines jėgas.
Dabar Nikita vėl gali užsiimti kasdiene veikla ir mėgstamais dalykais. Didžiausią pokytį jis apibūdina paprastai: kvėpuoti tapo lengva.
Kauno klinikų Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Dovilė Važgėlienė pabrėžia, kad šioje istorijoje svarbus viso gydymo kelio tęstinumas vienoje įstaigoje – nuo sudėtingos operacijos iki individualios reabilitacijos. Pasak jos, chirurgų, reabilitacijos specialistų ir kitų sričių medikų darbas vienoje komandoje leido gydymą vykdyti nuosekliai, o svarbiausias rezultatas – sėkmingai sveikstantis vaikas, galintis grįžti į visavertį gyvenimą.
Deformacija išryškėjo, kai berniukui buvo aštuoneri
Nikitos krūtinės ląstos pokyčiai pastebėti jam sulaukus aštuonerių. Berniukui augant deformacija progresavo, o vienuolikos metų tapo ypač ryški. Tuomet šeima ėmė ieškoti, kur būtų galima suteikti reikiamą pagalbą.
Nikitos tėtis Vitalijus pasakoja, kad šeima kryptingai ieškojo medicinos centro, kuriame būtų atliekamos tokios sudėtingos operacijos. Sužinoję apie Kauno klinikų Vaikų chirurgijos kliniką ir jos specialistus, tėvai nusprendė sūnaus sveikatą patikėti būtent jiems.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis, apžiūrėjęs Nikitą ir atlikęs reikiamus tyrimus, patvirtino ryškią krūtinės ląstos deformaciją. Įdubusi krūtinė yra įgimtas sutrikimas, kai krūtinkaulis įlinksta į vidų.
Įvertinus deformacijos laipsnį, Nikitai rekomenduota operacija. Su berniuku ir jo šeima medikai aptarė gydymo planą, operacijos tikslus bei laikotarpį po jos.
Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo metodas. Per nedidelius pjūvius krūtinės ląstos šonuose įdedama pagal paciento kūno sudėjimą suformuota metalinė plokštelė. Ji pakelia krūtinkaulį ir padeda sugrąžinti taisyklingą jo padėtį. M. Beržanskis teigia, kad procedūra praėjo sklandžiai, o deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad po tokios operacijos itin reikšmingas visos specialistų komandos darbas. Dar ligoninėje pradedama kineziterapija, o vėliau pacientas tęsti gydymo perkeliamas į reabilitaciją. Ji reikalinga tam, kad vaikas galėtų visaverčiai sugrįžti prie įprasto gyvenimo.
Po operacijos laukė ilgas atsistatymas
Tolesniam gydymui Nikita buvo perkeltas į Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos kliniką. Po operacijos jam skaudėjo, buvo sumažėjęs pečių judrumas ir fizinis pajėgumas, taip pat sutrikusi laikysena.
Reabilitacijos metu su berniuku dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas siekė atkurti pečių judesius, koreguoti laikyseną, sustiprinti raumenis ir palaipsniui grąžinti Nikitą prie įprasto fizinio aktyvumo.
J. Praninsko teigimu, reabilitacijos metu pagerėjo Nikitos pečių judrumas, sumažėjo skausmas ir augo fizinė ištvermė. Keitėsi ne tik fizinė būklė: iš pradžių nedrąsus ir skausmo bijojęs berniukas pamažu labiau pasitikėjo savo jėgomis, drąsiau atliko pratimus ir aktyviau dalyvavo reabilitacijoje.
Vitalijus sako, kad kiekvienas specialistas atliko savo užduotį, tačiau visi veiksmai buvo sujungti į nuoseklią sistemą. Šeimą ypač sujaudino gydytojų, slaugytojų ir viso personalo parodytas rūpestis bei šiluma.
Šiuo metu Nikita jaučiasi puikiai. Baigus reabilitaciją, pooperacinis skausmas išnyko, pagerėjo laikysena, sustiprėjo raumenys, o berniukas sugrįžo prie kasdienių veiklų ir pomėgių.
Pasak Vitalijaus, sūnus pradėjo ramiau miegoti, nebeliko anksčiau jį varginusių skausmų, o ištvermė ir fizinė jėga kasdien didėja. Svarbiausia, kad pats Nikita sako, jog jam tapo lengva kvėpuoti.
