Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidedant kadencijos vidurio rinkimams, sprendžiama, ar prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partija išsaugos Kongreso kontrolę. Lietuvai svarbiausia – kaip rinkimų rezultatai galėtų paveikti NATO rytinio flango saugumą, JAV karių buvimą Europoje ir paramą Ukrainai.
Nors demokratų pergalė sustiprintų Kongreso galimybes riboti Baltųjų rūmų sprendimus, politikai ir ekspertai pabrėžia, kad tai nebūtinai reikštų palankesnę situaciją Lietuvai. Abiejų partijų pozicija dėl Baltijos šalių saugumo iš esmės sutampa, tačiau didesnė konfrontacija tarp Kongreso ir prezidento galėtų apsunkinti sprendimų priėmimą. Be to, vidaus politikoje suvaržytas D. Trumpas galėtų aktyviau veikti užsienio politikos srityje.
Kongresas galėtų labiau varžyti Baltuosius rūmus
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad Kongrese nėra esminių skirtumų tarp demokratų ir respublikonų požiūrio į NATO, Ukrainą ar Baltijos valstybių saugumą. Didesnė takoskyra, pasak jo, matoma prezidento administracijos vykdomoje politikoje, ypač prekybos santykiuose su Europos Sąjunga.
Politologas Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, taip pat mano, kad abi JAV partijos Lietuvą vertina kaip svarbią sąjungininkę. Todėl vien demokratų ar respublikonų pergalė neturėtų pakeisti Amerikos gynybinių įsipareigojimų Lietuvai.
Vis dėlto demokratams perėmus vienų arba abiejų Kongreso rūmų kontrolę, įstatymų leidėjai įgytų daugiau priemonių riboti D. Trumpo administracijos sprendimus. Kongresas disponuoja svarbiais finansiniais svertais, darančiais įtaką gynybos biudžetui ir paramai sąjungininkams, nors prezidentui ir toliau liktų plačios galios formuoti užsienio politiką.
L. Kojala primena, kad Kongresas jau yra parėmęs JAV karinio buvimo Europoje tęsimą ir Baltijos šalių saugumo iniciatyvas. Todėl demokratų pergalė galėtų padėti išlaikyti šias priemones net tuo atveju, jei prezidento administracija siūlytų jų atsisakyti.
K. Girniaus vertinimu, demokratų kontroliuojamas Kongresas taip pat galėtų griežčiau prižiūrėti D. Trumpo administraciją ir reikalauti pareigūnų paaiškinimų dėl priimamų sprendimų. Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas priduria, kad stipresnis Kongreso vaidmuo tradiciškai būdavo palankus Lietuvai, nes įstatymų leidėjai dažnai labiau remdavo Baltijos šalių interesus nei prezidento administracija.
Pasak R. Baranovo, demokratų pergalė taip pat galėtų sudaryti daugiau galimybių siekti didesnės pagalbos Ukrainai, griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir konstruktyvesnių Vašingtono ryšių su ES.
Vašingtono konfliktas gali apsunkinti Lietuvos darbą
Tačiau demokratų pergalė galėtų ne tik padidinti Kongreso įtaką, bet ir sustiprinti politinę priešpriešą JAV sostinėje. Seimo URK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis įspėja, kad tokiu atveju Lietuvai būtų sunkiau atstovauti savo interesams Vašingtone.
Jo teigimu, Lietuvai tektų vienu metu dirbti su abiem politinėmis stovyklomis, kad būtų išlaikyta parama Ukrainai, NATO įsipareigojimų tęstinumas ir dėmesys Baltijos šalių saugumui.
Ž. Pavilionis siūlo stiprinti Lietuvos diplomatinį bei politinį atstovavimą JAV ir veikti ne tik Vašingtone. Jo nuomone, būtina glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos bei Šiaurės valstybėmis ir Lenkija, taip pat svarstyti papildomų atstovybių steigimą bei ryšių su skirtingomis politinėmis šeimomis plėtrą.
R. Baranovas taip pat neatmeta sprendimų priėmimo sulėtėjimo. Demokratams perėmus Kongreso kontrolę, dėl vidinės kovos su Baltųjų rūmų administracija svarbūs sprendimai galėtų būti priimami lėčiau.
K. Girnius mano, kad tokia konfrontacija pirmiausia būtų susijusi su JAV vidaus politikos klausimais – ekonomika, imigracija ir nusikalstamumu. Jo vertinimu, Amerikos politika Lietuvos atžvilgiu iš esmės nesikeistų.
Suvaržytas prezidentas gali atsigręžti į užsienį
Pašnekovai išskiria ir kitą galimą rinkimų pasekmę: sumažėjus D. Trumpo galimybėms įgyvendinti darbotvarkę šalies viduje, prezidentas galėtų aktyviau imtis tarptautinių iniciatyvų.
R. Baranovas pabrėžia, kad toks scenarijus nebūtinai būtų naudingas Lietuvai, nes kai kurios dabartinės JAV administracijos užsienio politikos kryptys neatitinka Lietuvos interesų. Ž. Pavilionis taip pat mano, kad net ir demokratams laimėjus rinkimus Kongresas negalėtų visiškai apriboti prezidento veiksmų užsienio politikoje.
L. Kojala atkreipia dėmesį, kad po kadencijos vidurio rinkimų JAV politinis dėmesys vis labiau kryps į būsimus prezidento rinkimus. Dėl to vidaus politikos konfliktai gali tapti svarbesni, o santykiams su Europa, ypač prekybos klausimams, gali būti skiriama mažiau dėmesio.
R. Baranovas neatmeta, kad pokyčiai gali prasidėti ir pačioje Respublikonų partijoje. Politikams ieškant kandidatų į prezidentus, jie galėtų palaipsniui tolti nuo D. Trumpo, jam prieštarauti ir bandyti riboti jo įtaką.
Taivanas – dar viena jautri tema
Vertindami rinkimų reikšmę Lietuvai, pašnekovai taip pat aptarė Taivano klausimą. JAV Kongrese dėl paramos šiai salai tradiciškai sutaria abi pagrindinės partijos.
K. Girniaus teigimu, Taivanas Vašingtonui svarbus dėl strateginės reikšmės ir puslaidininkių pramonės, todėl nei demokratų, nei respublikonų pergalė neturėtų iš esmės pakeisti JAV pozicijos.
R. Baranovas pažymi, kad Kongreso parama Taivanui išlieka stipri nepriklausomai nuo daugumą turinčios partijos. Pasikeitus Kongreso sudėčiai, galėtų atsirasti daugiau iniciatyvų aiškiau apibrėžti JAV įsipareigojimus Taivanui.
Ž. Pavilionis įspėja, kad galimas Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas galėtų susilpninti Lietuvos pozicijas Vašingtone. Jo teigimu, Taivano tema vienija JAV demokratus ir respublikonus, todėl Lietuva turėtų išlaikyti šio bendradarbiavimo teikiamus privalumus.
Apibendrindamas galimą rinkimų poveikį, Ž. Pavilionis pabrėžia, kad Lietuvos saugumo lūkesčiai neturėtų būti siejami vien su vienos ar kitos JAV partijos pergale. Pasak jo, rinkimai gali ne tiek atnešti palankesnių pokyčių, kiek apsunkinti politinę situaciją.
ELTA primena, kad antradienį JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Juose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai siekia iš Respublikonų partijos perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Norėdami užsitikrinti daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi papildomai laimėti tris vietas, o Senate – keturias. Tokia pergalė apribotų D. Trumpo galimybes įgyvendinti politinę darbotvarkę: demokratai galėtų blokuoti naujų lėšų skyrimą ir inicijuoti parlamentinius tyrimus.
Apklausų duomenimis, daugelis amerikiečių dėl padidėjusių degalų kainų ir pragyvenimo išlaidų kaltina D. Trumpą bei jo partiją. Pats prezidentas yra pareiškęs, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę aktyviai naudotųsi veto teise.
