Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino europiečius neapgaudinėti savęs ir perspėjo, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino tikslas nėra vien Ukrainos pralaimėjimas. Pasak jo, Kremlius siekia pakirsti demokratiją visame Europos žemyne.
Apie tai F. Merzas kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“.
Kanclerio teigimu, jį labiausiai neramina tai, kad Rusijos įtaka Europos visuomenėms vis dar vertinama nepakankamai. Jis sakė, kad Maskva pasirinko visos Europos politinės tvarkos destabilizavimo kryptį.
F. Merzas pabrėžė, jog daugelis žmonių, tarp jų ir Vokietijos gyventojai, šios grėsmės nelaiko pakankamai rimta.
Jo aiškinimu, Rusijos siekiai neapsiriboja teritorijų užėmimu Ukrainoje. Kancleris teigė, kad Maskva baiminasi demokratijos, atvirų visuomenių ir sėkmingos Europos integracijos.
F. Merzas taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su kitomis Europos valstybėmis ir sąjungininkėmis, nepriklausančiomis JAV, finansavo Ukrainą, nors pati nesulaukė Jungtinių Valstijų paramos finansuojant gynybą ir tiekiant karinę techniką.
Pasak jo, tokia parama valstybių biudžetams yra didelė našta ir svarbus klausimas Europos Sąjungai. Vis dėlto Vokietija ketina tęsti pagalbą Ukrainai, kol baigsis šis siaubingas karas.
Kancleris teigė, kad per kiekvieną susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgina įtikinti jį, jog stabili Europa, Europos žemynas ir Europos Sąjunga, kaip pasaulio partnerė, atitinka ir paties D. Trumpo interesus.
F. Merzo teigimu, Europos vyriausybės padėties rimtumą suprato po įtampos tarp JAV ir Ukrainos bei Vašingtono susitarimo su Maskva dėl dyzelino. Dėl to valstybės pertvarko savo gynybos sistemas ir siekia didesnio savarankiškumo.
Kancleris sakė, kad Europa gavo nerimą keliantį signalą ir dabar stengiasi sustiprėti tiek, kad galėtų savarankiškai konkuruoti bei apsiginti NATO sudėtyje.
Europos ir Ukrainos gynybos planai
Neseniai žiniasklaida skelbė, kad NATO galimo Rusijos puolimo atveju parengė vadinamąją „pergalės teoriją“.
Šiame plane numatytas greitas atsakas ir platus bepiločių orlaivių naudojimas.
Be to, lapkritį į Lenkiją turėtų atvykti mažiausiai 1500 karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Skelbiama, kad jie treniruosis pagal scenarijų, kuriame numatytas Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje po galimo ugnies nutraukimo.
