Vitaminas D dažnai rekomenduojamas šiaurinių šalių gyventojams, taip pat ir vasarą. Tačiau vartojant jo papildus neapdairiai, galima sulaukti rimtų sveikatos problemų. Gydytojai ypač išskiria vaikus, kuriems vitamino D perdozavimas pasitaiko dažniau.
Anksčiau buvo pranešta apie Jungtinėje Karalystėje įvykusią skaudžią nelaimę – 89 metų vyras mirė perdozavęs vitamino D. Ant jo vartoto papildo nebuvo įspėjimo apie galimą mirtiną poveikį, jei preparato būtų suvartota per daug.
Nors vitaminas D organizmui būtinas, prieš kelerius metus žurnale „BMJ Case Reports“ medikai perspėjo, kad pasaulyje daugėja hipervitaminozės D atvejų. Tai reta būklė, atsirandanti dėl per didelio vitamino kiekio organizme.
Vitaminai D, A, E ir K tirpsta riebaluose, todėl organizmas juos kaupia. Vis dėlto perteklius gali būti žalingas. Vitamino D gaunama su maistu, ultravioletiniams spinduliams veikiant odą ir vartojant maisto papildus, tačiau būtent su papildais dažniausiai susijusi perdozavimo rizika.
Didžiausia rizika kyla mažiems vaikams
Šeimos gydytoja Elena Šukė yra teigusi, kad vitamino D, kaip ir bet kurios kitos medžiagos ar vaisto, galima suvartoti per daug. Nors klinikinėje praktikoje tai nėra dažna, tokie atvejai pasitaiko, ypač tarp mažų vaikų.
Suaugusieji dažniau pasitikrina vitamino D kiekį kraujyje, o vaikams kraujo tyrimai, ypač paimti iš venos, atliekami rečiau. Dėl to kartais papildai vaikams duodami nepatikrinus vitamino koncentracijos, o tėvai, pastebėję blyškumą ar prakaitavimą, gali nuspręsti dozę dar padidinti.
Pasak E. Šukės, viena dažniausių klaidų – neteisingai suprasta dozė. Tėvai gali manyti, kad kūdikiui vieno lašelio nepakanka, ir vietoj jo duoti šaukštelį. Kita situacija – vitaminas D vaikui vartojamas ilgą laiką ir didesniais kiekiais vien todėl, kad žinoma apie galimą jo trūkumą.
Suaugusieji taip pat gali suklysti, pavyzdžiui, vietoj 2000 TV išgerti 20 tūkst. TV ar pasirinkti dvigubai arba trigubai didesnę dozę. Gydytojos teigimu, tokie atvejai dažniausiai nutinka ne tyčia, o susipainiojus.
Natūraliai gaunant vitamino D jo perdozuoti neįmanoma. Polivitaminuose, skirtuose kaulams ar imunitetui, šio vitamino kiekiai paprastai būna maži, todėl pavojingas perteklius dažniausiai susidaro vartojant gryną vitaminą D.
Riba, nuo kurios vitaminas D tampa toksiškas
Vitamino D kiekis laikomas toksišku, kai jo koncentracija kraujyje viršija 250 nmol/l. Šviesiaodžių lietuvių norma yra maždaug 100 nmol/l, o viršijus 250 nmol/l gali prasidėti toksinis poveikis.
Pirmiausia nukenčia inkstai – juose gali prasidėti kalcio kaupimasis, vadinamas kalcinoze. Dėl to gali susidaryti inkstų akmenys ir būti pažeisti patys inkstai. Jei stiprus apsinuodijimas laiku nepastebimas ir negydomas, inkstų kalcinozė gali sukelti negrįžtamą žalą. Vis dėlto dažniausiai ši būklė nustatoma laiku, o vaikų nefrologai ją suvaldo.
Suaugusiems ryškus vitamino D toksiškumas nustatomas retai, tačiau pasitaiko ir lengvesnio perdozavimo atvejų, kai koncentracija dar nesiekia 250 nmol/l, bet siekia apie 200 nmol/l.
Ar dėl pertekliaus gali kalkėti kraujagyslės?
Kartais svarstoma, kad per didelis vitamino D kiekis gali paveikti ne tik inkstus, bet ir skatinti kraujagyslių kalkėjimą. Gydytojai šią prielaidą vertina atsargiai.
E. Šukė nurodė, kad pirmiausia pažeidžiami inkstai. Teoriškai, jei žmogus ilgai vartotų itin dideles dozes ir nesiimtų jokių veiksmų, galėtų būti paveiktos ir kitos kraujagyslės, tačiau tai būtų išskirtinis, kazuistinis atvejis. Įprastai vartojant vitaminą D pagal tyrimus ar gydytojo nurodymus, perdozuoti jį labai sunku.
Kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė taip pat sakė praktikoje nepastebinti, kad daugėtų sutrikimų, kuriuos būtų galima sieti su vitamino D pertekliumi. Pasak jos, nėra aiškiai matoma, kad vitaminas D darytų įtaką aterosklerozinių plokštelių atsiradimui ar kraujagyslių kalkėjimui.
Vis dėlto gydytoja ragino periodiškai atlikti kraujo tyrimus. Ji pati neseniai išsitirė ir nustatė 106 nmol/l koncentraciją – jos vertinimu, tai jau per daug. Nors žiemą ir virusų sezono metu žmonės dažnai skuba vartoti vitaminą D, pirmiausia vertėtų pasitikrinti jo kiekį.
E. Šukė pabrėžė, kad nėra vienos visiems taikomos taisyklės, kaip dažnai reikėtų tirti vitamino D koncentraciją. Atlikus tyrimą, patariama pasitarti su šeimos gydytoju, kuris galėtų įvertinti, ar tyrimą reikia kartoti po pusmečio, kartą per metus ir kokią dozę rinktis.
Vaistinėse apie vitaminą D klausiama itin dažnai
Vaistinių tinklų atstovai teigia, kad klausimai apie vitaminą D yra vieni dažniausių. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė jį įvardijo kaip vieną populiariausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų.
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė pastebėjo, kad vitamino D pardavimai kasmet auga. Žmonės vis dažniau domisi, kada ir kaip jį vartoti, kaip išvengti perdozavimo ir kaip papildą derinti su kitais vitaminais bei vaistais.
Didesnis susidomėjimas vitamino D preparatais paprastai fiksuojamas rudenį ir žiemos pradžioje. Tačiau norėdami greitesnio poveikio kai kurie gyventojai viršija ant pakuotės nurodytas dozes.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžė, kad vitamino D perdozavimas yra įmanomas. Prieš pradedant jį vartoti rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir preparatą rinktis pagal gydytojo nurodymus.
BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė sakė, kad pirkėjai dažnai klausia, kaip vitaminą D vartoti tinkamiausiai. Įsigyjant kelis maisto papildus, vaistininkai taip pat konsultuoja, kaip juos tarpusavyje derinti.
Simptomai, galintys įspėti apie perdozavimą
Apie galimą vitamino D perteklių gali signalizuoti apetito stoka, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
J. Aleknienė aiškino, kad šie požymiai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – per didelio kalcio kiekio organizme, kurį sukelia vitamino D perdozavimas. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Kadangi panašūs simptomai galimi ir dėl kitų vitaminų trūkumo ar pertekliaus, būtina atlikti kraujo tyrimus.
„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė teigė, kad konsultuodami pacientus vaistininkai stengiasi išsiaiškinti, ar jie žino pagrindinius vitamino D vartojimo principus, ar yra atlikę kraujo tyrimus, jaučia neįprastus simptomus, kokius produktus renkasi ir kokius kitus papildus vartoja. Pagal šią informaciją parenkamas tinkamiausio stiprumo preparatas.
Vitamino D trūkumas taip pat pavojingas
R. Truncė priminė, kad sveikatai žalingas ne tik vitamino D perteklius, bet ir jo trūkumas. Dėl jo gali sutrikti kalcio ir fosforo apykaita, vystytis rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje siekia nuo 75 nmol/l, arba 30 ng/ml, iki 125 nmol/l, arba 50 ng/ml. Mažesnis nei 20 ng/ml rodiklis laikomas dideliu trūkumu.
Apie vitamino D perdozavimą gali įspėti apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei pakilęs kraujospūdis.
Kūdikiams iki šešių mėnesių dažniausiai rekomenduojama 400 IU vitamino D per parą, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU, o suaugusiems – 2000 IU. Įprasta profilaktinė dozė yra 1000 IU per parą. Sergant lėtinėmis ligomis, nusilpus imunitetui ar peršalus, dozė gali būti didinama iki 4000 IU.
Vitaminas D organizme būna dviejų formų – D2 ir D3. D2 gaunamas iš augalinio maisto, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, avižų ir grybų, o D3 – iš gyvulinės kilmės produktų, tokių kaip riebi žuvis, kiaušiniai ir sviestas, taip pat saulei veikiant odą. Vis dėlto su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingo vitamino kiekio.
Profilaktikos gali reikėti ir vasarą
Nors dažnai manoma, kad vitaminas D aktualus tik žiemą, R. Truncė teigė, jog vasarą jo atsargų ne visada pakanka. Vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o ultravioletinių spindulių perteklius gamybos nedidina – perteklinis vitaminas odoje suyra.
Vasarą sukauptas vitaminas D dažniausiai pasišalina per 3–4 savaites, todėl jau rugsėjo pabaigoje ar spalio viduryje gali atsirasti jo trūkumas. Dėl to vasarą visiškai nutraukti papildų vartojimą gali būti klaida, ypač Lietuvos gyventojams, kurie gyvena šiauriniame klimate ir daug laiko praleidžia patalpose.
Vasarą rekomenduojama rinktis minimalią palaikomąją 800–1000 veikimo vienetų dozę. Rudenį ir žiemą suaugusiesiems ją siūloma didinti iki 1600–2000 UI, o esant tam tikroms sveikatos būklėms ar ryškiam trūkumui – iki 4000 UI.
Saulėje ilgai būti dėl vitamino D nerekomenduojama
E. Šukė patvirtino, kad profilaktinės dozės gali būti reikalingos ir vasarą, nes saulėje vitaminas D gaminasi nedideliais kiekiais.
Veido odoje, kuri dažniausiai būna atvira saulei, vitaminas D nesigamina. Daugiausia jo gaminama torso – nugaros ir krūtinės – srityje, todėl tam reikėtų būti su maudymosi kostiumėliu. Tačiau apsaugos nuo saulės priemonės slopina vitamino gamybą, o ilgai būti saulėje be apsaugos nerekomenduojama dėl dermatologinės rizikos.
Per valandą tiesioginiuose saulės spinduliuose gali pasigaminti apie 1000 UI vitamino D. Norint vien tokiu būdu palaikyti profilaktinę dozę, saulėje be apsaugos reikėtų praleisti 2–4 valandas, tačiau tai nerekomenduojama dėl vėžio rizikos.
Vitamino D trūkumą gali rodyti nuovargis, mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, didesnis jautrumas skausmui ir kraujospūdžio pokyčiai. Jo pasisavinimą gali prastinti antsvoris, kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas, padidėjęs rūgštingumas ir amžius.
Jei žmogus turi vieną ar kelis iš šių rizikos veiksnių, vitamino D kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Prieš pradedant vartoti papildus ar keičiant jų dozę patariama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
