Per artimiausius trejus metus Vilnius želdiniams ir jų priežiūrai planuoja skirti daugiau nei 74 mln. eurų. Į šią sumą įtraukti krūmai, medeliai, gėlės bei įvairūs priežiūros darbai. Tokias išlaidas nagrinėjo laidos „Be Tabu“ kūrėjai.
Savivaldybė septyniomis sutartimis bendrovei „Stebulė“ pavedė pjauti, genėti, ravėti, sodinti ir tręšti medžius, krūmus bei kitus augalus. Šiaurinės, centrinės, pietinės ir rytinės miesto dalių apsodinimas medeliais ir krūmais gali atsieiti 14 mln. eurų. Dvi gėlynų įrengimo bei priežiūros sutartys abiejuose Neries krantuose vertos beveik 5 mln. eurų. Didžiausia – visų miesto želdinių priežiūros – sutartis siekia 55 mln. eurų.
Skirtingi darbai – itin nevienodi įkainiai
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, laikomoje viena žaliausių sostinės teritorijų, medžio vainiko retinimas nuo kopėčių, kai kamieno skersmuo neviršija 20 centimetrų, įkainotas 4 eurais 50 centų už medį. Atliekant lygiai tokį patį darbą iš autobokštelio, kaina išauga iki 34 eurų 29 centų. Tuo metu arboristo atliekamas identiškas genėjimas kainuoja vos 55 centus už medį. Šioje miesto dalyje numatyta genėti apie 30 tūkst. medžių.
Krūmų priežiūrai vasaros metu numatyta beveik 300 tūkst. eurų.
Seimo narė ir rožių augintoja Agnė Širinskienė kėlė klausimą, kaip iki šiol buvo prižiūrimi prie Neries esantys krūmynai, kuriuos ji prilygino avietynams.
Jos vertinimu, teritorija neatrodo tvarkinga: pernykščiai stiebai nenupjauti, o apyniai, kurie esą yra sodininkų problema, plinta neprižiūrimame plote.
Japoninės reinutrės – agresyvaus invazinio augalo – naikinimas savivaldybei kainuos po 1 eurą už kvadratinį metrą. Tokių plotų numatyta iki 3 tūkst. A. Širinskienė stebėjosi, kad savivaldybė nenurodo daugiau naikintinų augalų.
Centrinėje miesto dalyje esančių 50 tūkst. vijoklių priežiūrai skirta 11 tūkst. eurų. Pasak A. Širinskienės, šie krūmynai neprižiūrimi, nors yra pačiame miesto centre.
Ravėjimui numatyta 57 tūkst. eurų. Žolės pjovimas trimeriais ar traktoriais į šias sutartis neįtrauktas. Visuomenininkė ir miesto antropologe save vadinanti Jekaterina Lavrinec teigė, kad savivaldybė kartais pati susikuria papildomų išlaidų.
Jos teigimu, kai kurios teritorijos būna smarkiai nualintos, nes per dažnai ir net per karščius traktoriais šienaujama iki pat žemės. J. Lavrinec ragino nešienauti per lietų, kai technika gali pašalinti visą augalinį sluoksnį: taip lėšos skiriamos priežiūrai, tačiau vėliau papildomai tenka mokėti už nualintų plotų atkūrimą.
Augalų tręšimui taip pat bus skirta šimtai tūkstančių eurų. Nors trąšos augalams reikalingos, J. Lavrinec mano, kad miestas galėtų ūkininkauti racionaliau.
Ji atkreipė dėmesį į lapų pūtimą nuo žalios vejos. Nuo takų lapus pašalinti būtina dėl saugumo, tačiau žaliosiose zonose lapai galėtų likti kaip natūrali trąša. Dabar, pasak jos, miestas moka už jų pašalinimą ir išvežimą, o kartu mažina medžių gyvybingumą.
Medeliai kainyne – vos po eurą
Bendrovei „Stebulė“ vadovauja buvęs Vilniaus miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža. Anksčiau jis pareigų neteko po Specialiųjų tyrimų tarnybos apsilankymo savivaldybėje.
Be priežiūros darbų, sutartyse numatytas ir medžių pirkimas. „Stebulės“ pateiktame kainyne beveik visi nuo 1 iki 2,5 metro aukščio medžiai įvertinti 1 euru.
Laidos kūrėjams nepavyko išsiaiškinti, kaip bendrovė gali pasiūlyti tokią kainą ir ar turi tiekėjų, medžius auginančių itin pigiai. „Stebulės“ vadovas per porą savaičių neatsakė į pateiktus klausimus, nors įmonė miesto žaliąsias erdves tvarkys už dešimtis milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų.
Neatmetama galimybė, kad 1 euro kaina galėjo padėti bendrovei laimėti konkursą, o tikroji medžių kaina vėliau galėtų būti įskaičiuota į kitus darbus, pavyzdžiui, genėjimą iš autobokštelio, kuris kainuoja 34 eurus 29 centus už medį. Šaltinyje ši galimybė pateikiama kaip prielaida.
Savivaldybė nurodė, kad pastaruosius kelerius metus kasmet pasodina daugiau nei 3 tūkst. medžių, o per pastaruosius 5 metus pasodino net 300 tūkst. krūmų.
A. Širinskienė taip pat kritikavo naujų sodinukų išdėstymą. Jos teigimu, po senu medžiu pasodintas maumedis ar kitas panašus augalas ilgainiui gali sunykti, nes jį nustelbs esamo medžio laja. Tuomet, anot jos, bus perkamas naujas medelis ir ši „karuselė“ suksis toliau.
Visuomenininkams daugiausia klausimų kelia kontrolė: kas tikrins, ar medžiai bus tinkamai apgenėti ir patepti, ar reikiamose vietose bus išgręžtos skylės ir ar darbus atliks arboristas. Savivaldybėje tokių specialistų trūksta.
Vilnius yra žalias miestas, turintis parkų ir kitų žaliųjų erdvių. Tačiau kyla klausimas, ar jų priežiūra turėtų kainuoti daugiau nei stadionas, o kasmetinis krūmų ravėjimas – daugiau nei naujas darželis mieste, kuriame trūksta vietų ugdymo įstaigose. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokioms išlaidoms būtinas didžiausias skaidrumas ir aukšta darbų kokybė.
Daugiau informacijos pateikiama vaizdo įraše.
Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.
