Regionų administracinis teismas pagrįstai nepripažino komiko ir visuomenininko Olego Šurajevo vaizdo įrašo apie Artūrą Zuoką politine reklama, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Šią savaitę priimta nutartimi LVAT atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai panaikino VRK sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nustatyti visi požymiai, būtini vaizdo įrašą pripažįstant politine reklama.
Pagal Rinkimų kodeksą politine reklama informacija gali būti laikoma tuomet, kai ją skleidžia valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys, rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas – jų vardu arba interesais – ir kai ja siekiama paveikti rinkimų rezultatus ar rinkėjų motyvaciją.
VRK sprendimas buvo panaikintas
2023 metų spalį VRK nusprendė, kad prieš savivaldos rinkimus O. Šurajevo paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ buvo paslėpta politinė reklama, skleidžiama neigiamais A. Zuoko interesais.
Tuomet darbo grupė nustatė, kad „YouTube“ paskelbtame įraše O. Šurajevas ragino Vilniaus mero rinkimuose nebalsuoti už A. Zuoką. Vis dėlto konkretaus kandidato, už kurį rinkėjai turėtų balsuoti, jis nenurodė. Vaizdo įrašo, kaip buvo nustatyta, niekas neužsakė ir neapmokėjo.
Teismas: kritika vienam kandidatui savaime nėra reklama
LVAT pripažino, kad vaizdo įrašo turinys galėjo daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui, tačiau byloje nepakako duomenų teigti, jog O. Šurajevas veikė kitų kandidatų vardu ar jų interesais.
Teismo vertinimu, vien tai, kad vieno kandidato kritikavimas gali būti naudingas jo konkurentams, neįrodo informacijos skleidimo tų konkurentų interesais. Priešingu atveju bet kokia rinkėjų pasirinkimą galinti paveikti kandidato kritika galėtų būti laikoma politine reklama, neįrodžius, kad ji skleidžiama konkrečių asmenų vardu ar interesais.
Nagrinėtu atveju visuomenininkas ragino nebalsuoti už A. Zuoką ir rinktis Tomą Vytautą Raskevičių, Valdą Benkunską arba kitus kandidatus. Tačiau, pasak LVAT, tai savaime nereiškia, kad jis veikė šių kandidatų interesais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas nei su minėtais kandidatais, nei su juos iškėlusiomis partijomis. Taip pat nebuvo surinkta kitų duomenų, patvirtinančių veikimą jų vardu ar interesais.
LVAT pažymėjo, kad nenustačius, jog O. Šurajevas informaciją skleidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ar interesais, vien aplinkybė, kad tai padaryta neatlygintinai, nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimo.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
