Nors artimiausią dešimtmetį Lietuvoje turėtų mažėti 5–14 metų vaikų, mokyklos susidurs su dviem rimtais iššūkiais – mokytojų trūkumu ir senstančia pedagogų bendruomene. Tai skelbiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje „Education at a Glance 2026“.
EBPO nurodo, kad 2024 metais 42 proc. Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų buvo 55 metų ar vyresni. EBPO šalių vidurkis siekė 23 proc.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skaičiavimu, 2026–2031 metais Lietuvai reikės maždaug 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų. Per tą patį laikotarpį pedagogikos studijas turėtų baigti apie 4,2 tūkst. absolventų. Didžiausias poreikis prognozuojamas anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad vien didesnis stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičius problemos neišspręstų. Beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusių žmonių mokyklose nedirba, o dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų profesiją palieka per pirmuosius penkerius darbo metus.
L. Tilvytės teigimu, svarbu ne tik pritraukti daugiau studentų, bet ir geriau juos parengti darbui klasėje, suteikti pagalbą karjeros pradžioje bei sudaryti aiškias profesinio augimo galimybes, kurios skatintų mokytojus likti mokyklose.
Švietimo kelrodyje, parengtame kartu su ISM universitetu, siūloma būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti pagal bent dviejų dalykų programas. Jie taip pat būtų ruošiami dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais. Dokumente raginama stiprinti praktinį pedagogų pasirengimą ir sudaryti daugiau galimybių į mokyklas ateiti kitų sričių specialistams. Jų pedagoginis pasirengimas būtų derinamas su apmokamu darbu mokykloje.
Taip pat siūloma pirmuosius trejus darbo metus naujiems mokytojams skirti apmokamą mentorių ir mažesnį pamokų krūvį. Pasak L. Tilvytės, tai suteiktų daugiau laiko pasirengti pamokoms, su patyrusiu kolega aptarti sudėtingas situacijas ir palaipsniui įsitvirtinti profesijoje, nepaliekant pradedančiojo pedagogo vieno spręsti pirmųjų metų iššūkių.
EBPO apžvalgoje, paremtoje TALIS 2024 apklausos duomenimis, nurodoma, kad antrosios karjeros mokytojai sudaro 7 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų. EBPO šalyse tokių pedagogų vidutiniškai yra 8,4 proc.
Švietimo kelrodyje siūloma atnaujinti ir mokytojų karjeros modelį. Dabartines kvalifikacines kategorijas galėtų pakeisti profesinio augimo pakopos. Aukštesnė pakopa būtų siejama ne tik su darbo stažu, bet ir su mokytojo kompetencijomis, darbo kokybe bei prisiimtomis papildomomis atsakomybėmis. Šios pakopos būtų periodiškai peržiūrimos.
Patyrusiems pedagogams siūloma dalį darbo laiko skirti mentorystei, kolegų konsultavimui ir būsimų mokytojų rengimui. Už tokias papildomas pareigas jiems būtų mokamas didesnis atlygis.
L. Tilvytė pažymi, kad patyręs mokytojas gali padėti augti visai komandai, tačiau mentorystei ir kolegų konsultavimui būtini tiek laikas, tiek tinkamas atlygis. Jos teigimu, tai leistų mokykloms išsaugoti sukauptą patirtį, o naujiems darbuotojams – greičiau įgyti pasitikėjimo ir išmokti kokybiškai dirbti.
EBPO taip pat vertino pedagogų darbo sąlygas ir atlyginimus. Lietuvoje ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1 proc. daugiau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Tačiau savo atlyginimu patenkinti tik 28,4 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų, o EBPO šalyse šis rodiklis siekia 38,7 proc.
Kitomis darbo sąlygomis, neįskaitant atlyginimo, patenkinti 77,4 proc. Lietuvos mokytojų. EBPO vidurkis sudaro 68,4 proc. Be to, 71,6 proc. pedagogų nurodė, kad jų mokyklų mokinių tėvai juos vertina ir gerbia.
