Tyrimai rodo, kad kasdienis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su didesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Neigiamas poveikis nustatytas ne tik gausiai geriantiems žmonėms – pokyčių pastebėta ir tarp saikingai alkoholį vartojančių asmenų.
Padidėjęs kraujospūdis papildomai apkrauna širdį, kraujagysles, smegenis, inkstus ir akis. Dėl to gali išaugti širdies smūgio, insulto bei kraujagyslinės demencijos rizika.
Kraujospūdžiui kontroliuoti gali būti skiriami vaistai, tačiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, mažesnis kofeino, alkoholio ir druskos vartojimas gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį, rašoma mirror.co.uk.
Ši informacija yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Alkoholio poveikį kraujospūdžiui įvertino didelės apimties tyrimas
Žurnale „Hypertension“, kurį leidžia Amerikos širdies asociacija, paskelbtoje analizėje buvo nagrinėjami septynių tarptautinių tyrimų duomenys.
Šiuose tyrimuose dalyvavo daugiau nei 19 548 žmonės iš JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos. Jų sveikata buvo stebima mažiausiai penkerius metus.
Tyrėjai vertino ne taurių skaičių, o tikslų suvartoto alkoholio kiekį gramais. Jie nustatė aiškią sąsają tarp kasdien gaunamo alkoholio kiekio ir sistolinio kraujospūdžio augimo. Tai yra viršutinis rodiklis, parodantis, kokiu spaudimu širdis išstumia kraują į organizmą.
Ryšys išliko net tarp žmonių, kurie per dieną suvartodavo vos vieną alkoholinį gėrimą, palyginti su visiškai alkoholio nevartojančiais dalyviais.
Vyrams taip pat nustatytas diastolinio kraujospūdžio didėjimas. Šis apatinis rodiklis parodo spaudimą kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų. Moterims tokios sąsajos nenustatyta.
Pagrindinis tyrimo autorius, Modenos ir Emilijos Redžo universiteto profesorius Marco Vinceti, taip pat dirbantis Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos profesoriumi, teigė, kad nedidelis alkoholio kiekis, palyginti su visišku jo nevartojimu, nesuteikė jokios naudos.
Mokslininką nustebino tai, kad net nedidelis alkoholio kiekis buvo susijęs su ilgainiui didėjančiu kraujospūdžiu. Vis dėlto pokytis buvo gerokai mažesnis nei tarp gausiai alkoholį vartojusių žmonių.
Profesorius pabrėžė, kad alkoholis nėra vienintelis kraujospūdį veikiantis veiksnys, tačiau jo įtaka yra reikšminga. Jis rekomendavo alkoholio vartojimą riboti, o dar geriau – jo visiškai atsisakyti.
Kuriems žmonėms alkoholio atsisakymas gali būti ypač svarbus?
Tyrimą komentavęs Tulane universiteto Visuomenės sveikatos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius bei Pasaulinės hipertenzijos lygos prezidentas Paulas Wheltonas nurodė, kad alkoholio ir kraujospūdžio sąsaja buvo stipresnė tarp dalyvių, kurių pradinis kraujospūdis buvo didesnis.
Jo vertinimu, tai leidžia manyti, kad žmonėms, kurių kraujospūdis linkęs didėti, net jei dar neperžengia normos ribų, gali būti ypač naudinga sumažinti alkoholio vartojimą arba jo visiškai atsisakyti.
Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, suaugusiesiems padidėjęs kraujospūdis paprastai nustatomas, kai jis siekia 140/90 mmHg arba daugiau.
Analizė parodė, kad žmonėms, kasdien suvartojusiems vidutiniškai 12 gramų alkoholio, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai padidėjo 1,25 mmHg.
Kasdien suvartojant 48 gramus alkoholio, vidutinis sistolinio kraujospūdžio padidėjimas siekė 4,9 mmHg. Vyrai, kasdien vartoję tokį kiekį, taip pat patyrė vidutiniškai 3,1 mmHg diastolinio kraujospūdžio padidėjimą.
Specialistai priminė rekomenduojamą alkoholio kiekį
Britų širdies fondo vyresnioji širdies ligų slaugytoja Regina Giblin taip pat pabrėžė, kad didelės apimties analizė atskleidė sąsają tarp net ir nedidelio alkoholio kiekio bei ilgainiui didėjančio kraujospūdžio.
Kartu ji pažymėjo, kad tyrimas parodo sąsają, tačiau neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Todėl šiai temai būtini papildomi tyrimai.
Alkoholį vartojantiems žmonėms specialistė rekomendavo neviršyti 14 alkoholio vienetų per savaitę ir kiekvieną savaitę numatyti kelias visiškai be alkoholio dienas.
Vis dėlto alkoholis nėra vienintelis veiksnys, galintis daryti įtaką kraujospūdžiui ir širdies bei kraujotakos ligų rizikai.
Sveika ir subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, normalus cholesterolio kiekis bei kūno svorio kontrolė taip pat padeda mažinti širdies smūgio ir insulto riziką.
