Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, kalbėdamas su žurnalistais, pirmą kartą pripažino, kad taikaus karo sureguliavimo procese gali tekti svarstyti ir Rusijai skirtas saugumo garantijas. Apie tai pranešė „Financial Times“, tokį pareiškimą įvertinęs kaip reikšmingą Kyjivo pozicijos pokytį tuo metu, kai JAV aktyvina pastangas atnaujinti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
V. Zelenskis nurodė, kad ateityje Vakarų valstybės galėtų aptarti Maskvos keliamus reikalavimus, tačiau, jo teigimu, pirmiausia būtina išspręsti Ukrainos saugumo klausimą.
Prezidentas žurnalistams Kyjive sakė, kad pirmiausia reikia užbaigti karą ir tik tada ieškoti atsakymų į Rusijos klausimus, grindžiamus jos pačios saugumo samprata bei lūkesčiais.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad diskusijose dėl pokario sureguliavimo ir saugumo garantijų turi dalyvauti Europa. Jo teigimu, koncepcinius klausimus su Rusija būtų galima aptarti tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, tačiau jeigu sprendžiant dėl garantijų būtų nuspręsta, kad reikalingas Europos įsitraukimas, Europos valstybės privalėtų dalyvauti ir derybose.
„Financial Times“ rašo, kad pareiškimai apie galimą dialogo tarp Vakarų ir Maskvos atnaujinimą bei Rusijos reikalavimus rodo didėjantį Kyjivo nerimą dėl pastaruoju metu stiprėjančio Rusijos ir JAV bendravimo. V. Zelenskis sakė anksčiau sulaukdavęs signalų apie galimą amerikiečių karinio buvimo Europoje mažinimą.
Ukrainos prezidentas taip pat įspėjo, kad Rusijos saugumo garantijos tokia forma, kokią jas įsivaizduoja pati Maskva, reikštų Europos ir pasaulio saugumo architektūros pasikeitimą.
Kalbėdamas su žurnalistais V. Zelenskis dar kartą pareikalavo, kad teritoriniai klausimai būtų svarstomi tik valstybių vadovų lygiu. Jis taip pat išreiškė pasirengimą aptarti JAV siūlymą abiejose fronto linijos pusėse įkurti demilitarizuotą zoną.
Kodėl Rusijos saugumo reikalavimai tapo diskusijų objektu
2021 metų gruodį Rusija JAV ir NATO pateikė ultimatyvius reikalavimus, kuriuos vadino „saugumo garantijomis“. Maskva siekė teisiškai uždrausti tolesnę Aljanso plėtrą, įskaitant Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų priėmimą, taip pat nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Užkaukazėje ir Centrinėje Azijoje. Be to, Rusija reikalavo grąžinti NATO pajėgų dislokavimą Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė užkirsti kelią naujų narių priėmimui, tačiau pasiūlė tartis dėl ginklų kontrolės ir rizikos mažinimo. Tuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos reikalavimai buvo ignoruoti. 2022 metų vasario 24 dieną, skelbdamas apie invaziją į Ukrainą, jis teigė, kad Rusija 30 metų mėgino susitarti su Vakarais, bet esą susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
Iki šiol Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai atmesdavo Maskvos reikalavimus, kad NATO suteiktų jai saugumo garantijas ir būtų iš esmės peržiūrėta Europos saugumo architektūra. Tokie siūlymai buvo vertinami kaip Rusijos bandymas susigrąžinti įtakos sferą ir susilpninti kaimyninių valstybių suverenitetą.
Praėjusių metų rugpjūtį V. Zelenskis Rusijos reikalavimus atmetė per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Tuomet jis klausė, kas Rusijai kelia grėsmę, kai pati Maskva užpuolė Ukrainą ir jos kariuomenė yra Ukrainos teritorijoje, todėl prezidentas teigė nesuprantantis, kokių garantijų reikia agresorei.
M. Rutte ir aukšto rango NATO šalių atstovai ilgą laiką nepritarė deryboms su Rusija dėl saugumo garantijų, kol nebus pasiektas galutinis taikos susitarimas su Ukraina. Jie taip pat atmetė galimybę Europos saugumo klausimus svarstyti be NATO šalių dalyvavimo ir pritarimo.
Lapkričio pradžioje planuojamas JAV, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas, kuriame gali būti aptariami svarbiausi pasaulio saugumo klausimai. Vis dėlto kol kas nepaskelbtas nei galutinis darbotvarkės klausimų paketas, nei aišku, ar susitikimas apskritai įvyks.
Trečiadienį paskelbtuose komentaruose V. Zelenskis perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos vadovų susitikimas gali tapti įtakos perskirstymo platforma, primenančia pokyčius po Antrojo pasaulinio karo.
