Prasidėjus šildymo sezonui, kartu išauga ir gaisrų rizika. Per praėjusį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose kilo beveik 20 proc. daugiau gaisrų, per kuriuos žuvo 50 žmonių. Ugniagesiai pabrėžia, kad nelaimes dažniausiai sukelia netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys.
Apie pagrindines gaisrų priežastis ir pasiruošimą šaltajam metų laikui laidoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šaltuoju metų laiku gaisrų padaugėja dėl šildymo
A. Gudžiausko teigimu, atvėsus orams daugiausia nelaimių kyla dėl gyventojų poreikio šildyti namus. Gaisrai dažnai susiję su netvarkingomis krosnimis, netinkamu jų naudojimu ir neišvalytais dūmtraukiais. Riziką taip pat didina elektros prietaisai bei elektros instaliacijos gedimai, tačiau pagrindinis veiksnys šiuo laikotarpiu išlieka šildymo įranga.
Perspėjimai kasmet kartojami, tačiau statistika nesikeičia
Ugniagesiai prieš kiekvieną šildymo sezoną organizuoja prevencines kampanijas ir įvairiomis informavimo priemonėmis primena gyventojams tinkamai pasiruošti. Rekomenduojama sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.
Vis dėlto kasmet registruojama daug su šildymu susijusių gaisrų, kuriuose žūsta žmonės. Gaisrų statistika, pasak A. Gudžiausko, rodo, kad dalis gyventojų į šiuos patarimus vis dar žiūri nepakankamai atsakingai.
Prieš kūrenant būtina patikrinti visą sistemą
Prieš prasidedant kiekvienam šildymo sezonui reikėtų įvertinti šildymo sistemos būklę, ją apžiūrėti, o dar geriau – pasikviesti specialistus. Būtina išvalyti krosnių ir katilų angas, dūmtraukius bei dūmtakius, taip pat patikrinti, ar dūmtraukyje nėra įtrūkimų ar plyšių.
Kūrenimą rekomenduojama pradėti nuo bandomųjų kūrenimų ir įsitikinti, kad krosnyje bei dūmtraukyje nekyla problemų. Tik tinkamai išvalius ir patikrinus įrangą galima ją įprastai naudoti.
Šildymo sezono metu gyventojai turėtų stebėti, ar nepasirodo dūmų, ar nėra nesandarumų. Krosnį, dūmtraukį ir visus kanalus būtina valyti kas tris mėnesius.
Dažnai žmones pražudo ne krosnys, o rūkymas
Ugniagesių duomenimis, viena dažniausių nelaimių priežasčių yra neatsargus rūkymas ir elgesys su ugnimi. A. Gudžiauskas pabrėžė, kad daugiau žmonių žūsta ne per su krosnimis susijusius gaisrus, o dėl neatsargaus rūkymo.
Pasak jo, ugniagesiai neretai gauna pranešimų apie neblaivius žmones, rūkančius lovoje. Prevenciją vykdyti sudėtinga ir dėl to, kad tokie gyventojai kartais neturi privalomų autonominių dūmų detektorių, nes šie jiems trukdo rūkyti.
Daugiabučiuose gaisrų mažiau, tačiau rizika išlieka
Daugiabučiuose gaisrai kyla rečiau – jų čia būna maždaug tris kartus mažiau nei individualiuose namuose. Taip yra todėl, kad daugiabučiuose rečiau naudojami kietuoju kuru kūrenami šildymo įrenginiai, o šildymas dažniausiai būna centralizuotas.
Vis dėlto daugiabučiuose gaisrus dažnai sukelia elektros prietaisai, elektros instaliacija ir neatsargus elgesys. Pavojų gali kelti paliktos degančios žvakės, neatsargumas virtuvėje, taip pat nuo degtukų užsidegę drabužiai ar šalia viryklės laikomi daiktai.
A. Gudžiausko teigimu, svarbiausias saugumo veiksnys yra pačių gyventojų sąmoningumas. Ne mažiau svarbus ir veikiantis autonominis dūmų detektorius – jis gali laiku įspėti apie kilusį gaisrą ir padėti išgelbėti gyvybę.
