Po vieno šiukšlyno sutvarkymo rastas dar vienas
Apie Vilniaus rajone, netoli Družilių kaimo, aptiktas išmestas atliekas žurnalistas Richardas Jonaitis pranešė praėjusį penktadienį. Ryte jis pamatė į miško keliuką pasukusį krovininį automobilį. Maždaug po valandos grįžęs į tą pačią vietą vyras pastebėjo, kad joje išverstos statybinės atliekos.
Tą pačią dieną Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Nemenčinės padalinio miškininkai valstybiniame miške aptiko apie 4 kub. m šiukšlių. Ši vieta jau sutvarkyta, tačiau netrukus netoliese aptiktas dar vienas panašaus preliminaraus dydžio sąvartynas. Ir šįkart miške buvo paliktos statybinės atliekos.
Padalinio vadovas Giedrius Grincevičius teigia, kad tokie atvejai šalia didžiųjų miestų esančiuose miškuose nėra reti. Juose randama ne tik pavienių lankytojų paliktų šiukšlių, bet ir tikslingai atvežtų atliekų.
Atliekų išmetimas miškuose Vilniaus regione išlieka viena opiausių problemų. Nemenčinės regioniniame padalinyje šiemet jau surinkta ir teisėtiems atliekų tvarkytojams perduota 36 tonos įvairių šiukšlių. Iš šio kiekio 8 tonos sudarė pavojingos atliekos.
Maža išvežimo kaina gali slėpti didelę riziką
Miškininko vertinimu, šįkart aptiktas didelis atliekų kiekis leidžia manyti, kad jos į mišką galėjo būti gabenamos organizuotai.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojai sumoka už statybinių atliekų išvežimą, tačiau nesąžiningi paslaugų teikėjai jas išverčia miške, o ne perduoda teisėtiems tvarkytojams. Todėl prieš užsakant tokią paslaugą rekomenduojama pasitikrinti, kas ją teikia, kur atliekos bus pristatytos ir ar pasirinktas tvarkytojas turi teisę tvarkyti konkrečios rūšies atliekas.
Taip pat verta išsaugoti susirašinėjimą su paslaugos teikėju, užsakymo ir apmokėjimo duomenis, o jei įmanoma – ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Įtarimų turėtų kelti neįprastai maža kaina, neatskleidžiami paslaugos teikėjo duomenys, neaiški atliekų pristatymo vieta arba atsisakymas pateikti dokumentus.
Žaliosios, statybinės, didelių gabaritų ir kitos atliekos turi būti vežamos į tam skirtas surinkimo vietas arba perduodamos teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Miške ar kitoje gamtinėje aplinkoje negalima palikti net natūralios kilmės atliekų, tokių kaip šakos ar mediena.
Nuošalumas nuo pažeidėjų neapsaugo
VMU pabrėžia, kad atoki miško vieta nereiškia, jog šiukšlintojai liks nenustatyti. Miškininkams padeda miško lankytojų pateikta informacija, taip pat miškuose įrengtos vaizdo kameros. Kartais svarbių įkalčių palieka ir patys atliekas išvertę asmenys.
G. Grincevičiaus teigimu, gyventojų pastabumas gali padėti greičiau nustatyti užterštas teritorijas ir atsakingus asmenis. Pastebėjus atliekas verčiantį žmogų, reikėtų skambinti telefonu 112. Jei tai saugu, patartina užfiksuoti automobilio valstybinį numerį ir įvykio vietą.
Apie miške rastas atliekas taip pat galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį arba pažymėti vietą platformoje „Tvarkau Lietuvą“, pridėti nuotraukų ir aprašyti situaciją.
Išmestos šiukšlės kenkia ne tik kraštovaizdžiui
Miške paliktos atliekos gali užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį, sužeisti ar pražudyti laukinius gyvūnus, padidinti gaisrų tikimybę ir ilgainiui sutrikdyti visą miško ekosistemą. Ypač pavojingos yra cheminės, elektroninės ir kitos pavojingos atliekos, paliekamos kartu su buitinėmis šiukšlėmis.
Ilgai nesuyrančios atliekų dalelės gali patekti į aplinką bei maisto grandinę, o šiukšlių sankaupos sudaro tinkamas sąlygas veistis kenkėjams.
Nelegaliai paliktų atliekų surinkimas ir teritorijų sutvarkymas pareikalauja papildomo miškininkų darbo laiko bei lėšų. Šie ištekliai galėtų būti naudojami miškų priežiūrai, rekreacinių vietų tvarkymui ir kitoms svarbioms veikloms.
VMU primena, kad atliekų išmetimas miške yra administracinis nusižengimas. Jei žala aplinkai padaroma dideliais kiekiais arba sistemingai, už tai gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
