Rytų Antarktidoje esantis Vilkso poledyninis baseinas ilgą laiką laikytas viena stabilesnių žemyno vietų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad klimato šiltėjimas gali atskleisti iki šiol menkai įvertintą šio regiono pažeidžiamumą.
Mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti po ledu pasislėpusiai milžiniškai įdubai, kurios ledo atsargos ateityje gali tapti reikšmingu pasaulinio vandenyno lygio kilimo veiksniu, rašo „Gizmodo“.
Vilkso poledyninis baseinas – tai pamatinės uolienos įduba po Rytų Antarktidos ledo skydu. Žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ paskelbto tyrimo autoriai nustatė, kad po baseinu esantis reljefas, kylant temperatūrai, gali prisidėti prie jo nestabilumo. Visiškai ištirpus šiame regione esančiam ledui, pasaulinio vandenyno lygis teoriškai galėtų pakilti 3–4 metrais.
Milžiniškas regionas, apie kurį žinoma per mažai
Vilkso poledyninis baseinas driekiasi maždaug 1 400 kilometrų palei vidinę Transantarktinių kalnų pusę. Jį dengia storas ledo sluoksnis, todėl mokslininkai informaciją apie šią teritoriją daugiausia renka pasitelkdami radarus ir palydovinius stebėjimus.
Tasmanijos universiteto profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Mattas Kingas Vilkso poledyninį baseiną pavadino tikriausiai paskutine neištirta Antarktidos vieta. Pasak jo, mokslininkai neturi tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų ir labai mažai žino apie vandenyno sąlygas, kurios ateityje galėtų paspartinti tirpimą.
Šis baseinas priklauso jūrinei ledo skydo daliai. Tai reiškia, kad po didžiąja ledo dalimi esanti pamatinė uoliena yra žemiau jūros lygio. Todėl ledas gali būti ypač jautrus šiltesniam jūros vandeniui, jei šis pasiektų vietas, kuriose ledas remiasi į pagrindą.
Analizuodami turimus duomenis ir taikydami kompiuterinį modeliavimą, tyrėjai prognozavo galimus pokyčius. Jų vertinimu, kai kuriose vietose ledas gali pradėti trauktis itin greitai. Peržengus svarbius pamatinės uolienos atramos taškus, atsitraukimo tempas galėtų siekti apie 1 kilometrą per metus.
Jei šis ledas ilgainiui būtų prarastas, jo kiekio regione pakaktų pasauliniam vidutiniam vandenyno lygiui pakelti keliais metrais.
Raginama skubiai gerinti stebėjimus
Rytų Antarktida tradiciškai vertinta kaip daug stabilesnė už Vakarų Antarktidą. Vis dėlto naujausios išvados leidžia manyti, kad joje esantys jūriniai baseinai ilgai šylant klimatui gali įgyti daug didesnę reikšmę. Didelė dalis šio regiono vis dar nėra pakankamai ištirta.
Tyrimo autoriai siekia atkreipti dėmesį į Vilkso poledyninį baseiną ir pabrėžia, kad apie jį trūksta svarbių stebėjimų. Nauji duomenys taip pat rodo, kad kai kurios baseino dalys jau keičiasi: dalis šelfinių ledynų suplonėjo ir pradėjo irti.
Pagrindinis baseino ledynas – Kuko ledynas – nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio taip pat plonėja vis sparčiau. Tyrėjų skaičiavimais, dabar jis kasmet į vandenyną išleidžia apie 40 mlrd. tonų ledo.
M. Kingas pabrėžė, kad ankstesnių šiltųjų laikotarpių įrodymų pakanka rimtam susirūpinimui, todėl šį regioną būtina gerokai geriau ištirti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sunku rasti gyvą mokslininką, kuris būtų lankęsis šioje vietovėje.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad didžiausias geriamojo vandens šaltinis Europoje nuseko iki žemiausio lygio per 135 metus.
