Didėjant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, Lietuvai prireikia daugiau elektros sistemos lankstumo. Energetikos ministerija siūlo nustatyti tikslus, pagal kuriuos iki 2030 metų elektros kaupiklių galia šalyje turėtų išaugti iki 3,16 gigavato (GW), o 2035-aisiais – iki 3,67 GW.
Ministerija įregistravo iniciatyvą, kuria būtų įtvirtinti orientaciniai atsinaujinančių energijos išteklių suteikiamo lankstumo tikslai 2030–2035 metų laikotarpiui.
Ministerijos pateiktais spalio duomenimis, šiuo metu prie elektros tinklų Lietuvoje prijungta 1,14 GW kaupiklių galios. Iš šio kiekio 0,86 GW tenka perdavimo tinklui, o 0,28 GW – skirstomajam tinklui.
Projekte taip pat numatoma, kad iki 2030 metų paklausos valdymo priemonių pajėgumai pasieks 75 megavatus (MW). Spalį rinkoje jų buvo vos 1 MW. Iki 2035 metų šį bendrą pajėgumą siūloma padidinti iki 675 MW.
Numatoma stiprinti ir kitus sistemos lankstumo šaltinius. Jungčių su užsienio valstybėmis bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumai 2030 metais turėtų padidėti nuo 1,7 iki 2,04 GW, o 2035-aisiais pasiekti 2,54 GW.
Šie tikslai parengti remiantis „Litgrid“ Lankstumo poreikio vertinimo ataskaitoje aprašytu „lėtesnės transformacijos scenarijumi“. Jame numatoma, kad didžiausias elektros gamybos ribojimo poreikis kiltų 9–15 valandomis, kai saulės elektrinės pagamina daug perteklinės energijos, tačiau sistema negali jos visos absorbuoti. Vakarais ir naktimis pagal šį scenarijų gamybos ribojimų beveik nereikėtų.
Ministerijos teigimu, toks scenarijus pasirinktas atsižvelgiant į rinkoje matomą lėtėjančią saulės ir vėjo elektrinių plėtrą. Sprendimams įtakos taip pat turėjo baterijų vystymo tempai, perteklinės elektros gamybos ribojimas, didėjanti elektrifikacija bei augantis skirstomųjų ir perdavimo tinklų lankstumo poreikis.
