Užsienio reikalų ministerijoje (URM) ketvirtadienį vykusiame Lietuvos ir Kinijos delegacijų susitikime kalbėta apie galimybes taisyti dvišalius santykius. Vis dėlto konkrečių sprendimų kol kas nepriimta, teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras LRT televizijai sakė, kad šis susitikimas išsiskyrė tuo, jog apie jį buvo paskelbta viešai.
Konkrečios sąlygos kol kas neįvardytos
K. Budrio teigimu, susitikime nagrinėtos sąlygos, kuriomis būtų galima atkurti ir pagerinti Lietuvos bei Kinijos ryšius. Buvo svarstomi įvairūs galimi scenarijai, vertinami jų pranašumai ir trūkumai, tačiau ministras jų nei patvirtino, nei paneigė.
Paklaustas, ar Kinija reikalauja pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, K. Budrys konkretaus atsakymo nepateikė. Jis nurodė, kad Kinijos atstovai pristatė savo požiūrį į 2021 m. įvykius ir galimus tolesnių santykių scenarijus.
Ministras pabrėžė, kad derybos nevyksta taip, jog viena pusė tik išdėsto reikalavimus, o kita juos užsirašo. Anot jo, būtent tokiems klausimams spręsti ir skirta diplomatija.
Lietuva savo ruožtu išsakė reikalavimus dėl, jos vertinimu, pažeistų Lietuvos interesų, nesilaikytų tarptautinių konvencijų ir laisvosios prekybos taisyklių.
Įvardijo per penkerius metus išaugusias grėsmes
K. Budrys taip pat teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai padidėjo. Jo teigimu, tai susiję su ekonominiu ir politiniu saugumu, priklausomybėmis bei karine saugumo sritimi.
Ministras pripažino, kad diplomatinės atstovybės gali būti naudojamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai. Vis dėlto, jo teigimu, rizikas reikia valdyti, o ne dėl jų atsisakyti diplomatinių santykių.
Paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus lūkesčius iki metų pabaigos normalizuoti santykius su Kinija, K. Budrys sakė neturintis tokio įsipareigojimo.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos santykių su Kinija ir Taivanu klausimas nėra pagrindinis šalies užsienio politikos prioritetas.
ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Pekinas Taivaną laiko Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių valstybėse, palaikančiose oficialius santykius su Kinija. Po Lietuvos sprendimo Kinija pritaikė šaliai griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
