Kultūros ministras Lukas Alsys pareiškė prisiimantis atsakomybę už tai, kad kuriamas naujas nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis apsaugotų LRT nuo politinio spaudimo.
Antradienį LRT televizijai ministras patvirtino įsipareigojantis nauju mechanizmu užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas nebūtų priklausomas nuo kasmetinių politinių sprendimų.
L. Alsys teigė siekiantis, kad visos Kultūros ministerijos kuruojamos įstaigos ir organizacijos veiktų kuo tvariau. Pasak jo, toks pats principas bus taikomas ieškant naujo LRT finansavimo sprendimo.
Ministras taip pat pabrėžė, kad būsimą mechanizmą Lietuvai teks suderinti su Europos Sąjunga. Jo vertinimu, tai bus ilgas procesas, kuris dar tik prasideda.
Anksčiau BNS L. Alsys yra sakęs, kad naujo modelio parengimas gali užsitęsti, o konkretaus termino jam sukurti ministerija neturi. Užduotį parengti naują finansavimo modelį ministerijai pavedė Vyriausybė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad būsimas LRT finansavimas neturėtų būti siejamas su akcizais. Vyriausybės vadovo nuomone, visuomeninio transliuotojo biudžetas turėtų priklausyti nuo ekonomikos augimo.
BNS skelbė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, kuria 2026–2028 metais transliuotojo finansavimas įšaldomas 2025-ųjų lygyje.
Šiemet LRT biudžetas sudaro 79,6 mln. eurų. Tokia pati suma numatyta ir 2027 bei 2028 metams.
Nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų.
Iki šių metų nacionalinis transliuotojas gaudavo 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Konstitucinis Teismas 2020 metais ir anksčiau yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas LRT finansavimo tvarką, privalo užtikrinti, jog planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus visuomeninio transliuotojo misijai įgyvendinti LRT nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos.
Teismo vertinimu, jei Vyriausybė ir Seimas kasmet galėtų spręsti, kokio dydžio finansavimas skiriamas nacionaliniam transliuotojui, atsirastų prielaidos pažeisti LRT institucinę ir redakcinę nepriklausomybę. Kartu tai galėtų paveikti ir Konstitucijoje įtvirtintą visuomenės teisę būti informuotai.
