Janitą Januškauskaitę-Plungę ir jos vyrą Taurą gerai žino daugelis gyvūnų mylėtojų. Veisliniais augintiniais garsinanti Lietuvos vardą tarptautinėse parodose pora taip pat kuria lietuviškus produktus gyvūnams. Jų namuose visuomet netrūko keturkojų, tačiau neseniai šeima nusprendė priimti ir naujus gyventojus – kates.
Laidoje Janita prisimins, kad daugelis gyvenimo pokyčių prasideda nuo žodžio „niekada“ – vėliau belieka laukti, kada tai taps realybe.
Kelionė pakeitė požiūrį į kates
Idėja įsigyti kačių porai kilo viešnagės Kinijoje metu. Ten Janita ir Tauras pirmą kartą artimiau susipažino su ragdolų veislės katėmis, Lietuvoje dar vadinamomis skudurinukėmis.
Janitą sužavėjo šių gyvūnų refleksai, noras bendrauti ir elgesys. Ji pripažins, kad tai visiškai kitokia kačių patirtis nei ta, kurią buvo patyrusi anksčiau.
Iki tol moteris kačių auginti ne itin norėjo. Jos šeimoje penkiolika metų gyveno katė Burma, tačiau augintinė keldavo nemažai rūpesčių. Nors ja rūpintis šeimai nebuvo sunku, sterilizuota katė nuo penkerių metų naktimis pradėdavo garsiai riaumoti.
Gyvūno išdaigos pažadindavo visus namuose buvusius vaikus. Šeimos nariai naktį susirinkdavo pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau katė, sulaukusi dėmesio, netrukus vėl nurimdavo – iki kito karto.
Dėl tokios patirties Janita kurį laiką apie kates nenorėjo nieko girdėti. Vis dėlto po kelionės į Kiniją jos nuomonė pasikeitė. Grįžusi ji pradėjo domėtis ragdolais ir ieškoti sveikų, tinkamų augintinių.
Maždaug birželį Janita apie tai pasikalbėjo su drauge veisėja. Ši ėmė ieškoti geriausių ir sveikiausių kačių, o netrukus paaiškėjo, kad tinkami gyvūnai yra Kinijoje. Taip poros namus pasiekė Roza, o netrukus iš Kinijos atkeliavo ir Linda.
Dabar Janitos ir Tauro namuose gyvena penkios ragdolų katės. Tačiau šeimininkai susidūrė su netikėtu išbandymu – katės ne visada sutaria taikiai. Janita sakys, kad prie šunų muštynių ji nėra pratusi, nes šunį galima kontroliuoti, o kačių konfliktai vyksta gerokai chaotiškiau: skrieja gyvūnų kailio kamuoliai, o šeimininkams belieka saugotis, kad jų pačių neužgautų.
Kaip į naujas gyventojas reagavo poros šunys ir su kokiais kitais iššūkiais teko susidurti šeimininkams, bus pasakojama TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“ šeštadienį 9 val.
TV3 žiniasklaidos grupė netrukus pristatys ir trečiąjį verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ sezoną. Prie investuotojų prisijungs „KIKA GROUP“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė. Jos verslo istorija prasidėjo nuo šunų kirpimo, o šiandien ji vadovauja dideliam tarptautiniam verslui.
Verslo idėją įvertina per kelias minutes
Beveik keturis dešimtmečius versle sukaupusi Janita naujajame „Rykliai. Lietuva“ sezone dalysis patirtimi ir žiniomis.
Ji pabrėžia, kad į verslą dažnai ateina žmonės, turintys idėją, bet dar neturintys verslininko patirties. Investuotojas gali padėti jiems mokytis, augti ir skirti savo uždirbtų pinigų, tačiau „rykliai“ pinigų nedalija – jie investuoja į kitus verslus, kad šie plėstųsi.
Janitą domina įvairios sritys – nuo gyvūnams skirtų prekių iki technologijų. Vis dėlto jos investicijų siekiantiems dalyviams teks pasiruošti: jie privalės pateikti konkrečius skaičius ir gerai išmanyti savo veiklą.
Verslininkė teigia, kad žmogų gali perprasti per kelias minutes. Didžiausia įspėjamoji ženkle ji laiko situaciją, kai dalyvis nesupranta, apie ką kalba. Jei savo verslo per 3–5 minutes pristatyti nepavyksta, vadinasi, žmogus dar nepasirengęs jo vystyti.
Janita taip pat pabrėžia skaičių svarbą. Jos teigimu, prieš 40 metų buvo galima dirbti be tokio tikslumo, tačiau dabar pasaulis pasikeitęs. Verslininkas turi suprasti savo idėją, išmanyti, ką daro, ir būti jai atsidavęs. Be aiškios vizijos, kaip verslas atrodys po 5 metų, investicijos tikėtis neverta.
Jeigu dalyvis neperpranta savo verslo subtilybių, nuo klausimų išsisukti nepavyks. Janita tikisi aiškių ir tikslių atsakymų, ją domina visos detalės ir tai, kiek pats žmogus yra įsitraukęs į verslą. Jos manymu, svarbiausia yra galva: idėjų gali būti daug, tačiau be paties žmogaus įsitraukimo jos nevirs sėkmingu verslu.
Pirmąjį uždarbį skyrė darbo priemonėms
Janitos kelias versle prasidėjo mokykloje, kai jai buvo 15 metų. Šeimai įsigijus sidabrinio pudelio kalytę Kiką, ji pradėjo mokytis kirpti šunis.
Netrukus Janita kirpo ne tik savo augintinę, bet ir kitų žmonių šunis. Iš pradžių paslaugas teikė nemokamai, tačiau vėliau iš šio darbo pradėjo užsidirbti. Studijuodama ji toliau dirbo šunų kirpykloje ir po paskaitų per vakarą nukirpdavo net 10–12 šunų.
Pirmuosius pinigus būsimoji „Kika“ įkūrėja išleido ne pramogoms, o įrankiams, reikalingiems darbui. Vėliau uždirbtos lėšos taip pat buvo investuojamos į veiklos plėtrą.
Pradėjus vežti prekes ir jomis prekiauti, pora norėjo turėti kioską. Janita prisimena, kad sovietinėje Lietuvoje žodis „verslas“ nebuvo įprastas, todėl apie verslininkystę niekas nesvajojo – šeima tiesiog darė tai, ko reikėjo: kirpo šunis ir vežė prekes.
Iki 28 metų neatostogavo
Per visą karjerą Janita nebijojo nei ilgų darbo valandų, nei sunkumų. Tai, kad iki 28 metų neturėjo atostogų, jai atrodė visiškai normalu.
Verslininkė sako nejautusi, kad kažko atsisako, nes jai patiko mokytis, ieškoti geriausių prekių, bendradarbiauti su gamintojais ir atrasti tinkamiausius šepečius bei pavadėlius. Tuo metu jos žodyne apskritai nebuvo sąvokų „pavargau“ ar „išsekau“.
Meilė darbui, disciplina ir atkaklumas leido nedidelę „Kika“ parduotuvę išauginti į tarptautinę verslo grupę. Janita pasakoja, kad jų įmonė pirmoji į Lietuvą atsivežė žinomiausių prekės ženklų produkciją ir savo investicijomis įvedė ją į rinką.
Šiuo metu Janitos J. Plungės valdoma grupė turi daugiau nei 120 parduotuvių Lietuvoje ir Estijoje. Jai taip pat priklauso gyvūnų kirpyklų tinklas bei gyvūnų pašarų gamyklos, o jose pagaminti pašarai eksportuojami į daugiau kaip 60 pasaulio valstybių.
