Sicilijoje net ir tarp gatvėse matomų šiukšlių, varginančios biurokratijos bei gerokai lėtesnio gyvenimo tempo žmonės geba išlikti laimingi. Antruosius namus Italijos saloje turintys Augusta ir Artūras Zuokai mano, kad lietuviams verta perimti siciliečių požiūrį į šeimą, vaikus, maistą ir kasdienius malonumus.
Buvęs Vilniaus meras, politikas ir verslininkas Artūras Zuokas taip pat prabilo apie, jo nuomone, Lietuvoje egzistuojančią „kokybiškų vyrų“ problemą. Jo žmona, smuikininkė Augusta Zuokė, pasakojo, kad itališkas gyvenimo būdas jai padeda atsitraukti nuo Lietuvoje įprasto nuolatinio skubėjimo. Vis dėlto pora pabrėžia, kad ir siciliečiams būtų naudinga kai ko pasimokyti iš lietuvių.
Sicilietišką kasdienybę taikliai apibūdina posakis piano piano – lėtai, neskubant. Sekmadienio pietūs su seneliais, tetomis ir dėdėmis gali trukti net keturias valandas. Šviežių produktų gyventojai dažnai eina į turgų ar vietinę parduotuvę beveik kasdien, o vakarinis pasivaikščiojimas ir pokalbis su kaimynu yra įprasta dienos dalis.
Augusta sako, kad Italija skatina sustoti, įsiklausyti į save ir atsisakyti nuolatinio neurotiško bėgimo bei konkurencijos.
„Piano piano“ principas: kodėl lėtesnis gyvenimas Zuokams atrodo laimingesnis
Kai kuriose Sicilijos vietose gali pasirodyti, kad laikas sustojo prieš trisdešimt metų. Artūras juokauja, jog galbūt ne siciliečiai turėtų vytis šiuolaikinį pasaulį, o Lietuvai ir visam pasauliui reikėtų grįžti keliais dešimtmečiais atgal. Jo įsitikinimu, tai, kad žmonės čia laimingi, yra svarbiausias tokio gyvenimo tempo įrodymas.
Zuokai pastebi, kad siciliečiai savo kasdienybę derina prie gamtos. Daržovės ir vaisiai vartojami pagal sezoną, pirmenybė teikiama šviežiems vietiniams produktams, o valgymas tampa ne vien būtinybe, bet ir bendravimo ritualu. Artūro teigimu, lietuviai iš italų galėtų pasimokyti natūralaus gyvenimo ritmo, paremto gamtos ciklais – panašiai, kaip anksčiau gyveno mūsų seneliai ir proseneliai.
„Kaip kažkas į Palangą, taip mes važiuojame į Riposto“, – apie savo antruosius namus pasakoja Zuokai. Riposto – autentiškas Sicilijos pajūrio miestelis Etnos ugnikalnio papėdėje. Kelių aukštų pastatas su terasomis ir Jonijos jūros vaizdu šiandien tapo įspūdingais šeimos namais, nors prieš kelerius metus čia buvo likusios tik sienos be stogo, o viduje gyveno balandžiai.
Po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos buvę griuvėsiai pasikeitė neatpažįstamai. Tačiau Zuokai tikina, kad tikroji Sicilijos vertė slypi ne jų name ar nekilnojamajame turte, o kitokiame požiūryje į gyvenimą.
Neišpuoselėta, bet sava: kuo Sicilija sužavi ne visus
Artūras neslepia, kad pirmą kartą į Riposto atvykę draugai ne visada supranta, ką ši vieta jį ir Augustą patraukė. Čia nėra išblizginto kurorto: matyti aptrupėję pastatai, chaotiškas eismas, netvarka, o vakarais gatvėse atsiranda daugybė šiukšlių maišų.
Vis dėlto Artūras Siciliją vadina nenušlifuotu deimantu, kurio grožį gali įvertinti ne kiekvienas. Pasak jo, reikia suprasti, kas slypi už pirmo, ne visada patrauklaus įspūdžio.
Vienas labiausiai šeimą stebinančių dalykų – atliekų tvarkymas. Gyventojai vakarais prie durų ar ant tvorų palieka surūšiuotų šiukšlių maišus, o tarnybos juos išveža tik kitą rytą. Dėl to vakarinį pasivaikščiojimą, kai miestas gražiausias, neretai gadina gatvėse matomos atliekos.
Tačiau, Artūro teigimu, šiuos nepatogumus atsveria gyvenimo kokybė. Ryte su šlepetėmis galima nueiti į kepyklėlę šviežios duonos, užsukti į sūrinę ir stebėti, kaip prieš akis gaminama mocarela. Taip pat galima nusipirkti orkaitėje keptos rikotos su garsiaisiais Sicilijos pachino pomidorais. Vietiniame turguje sezono metu kilogramas ką tik sugauto tuno kainuoja vos aštuonis eurus.
Artūras tvirtina, kad tokios kokybės produktai Europos didmiesčiuose arba nepasiekiami, arba kainuoja labai brangiai. Sicilijoje, jo žodžiais, tai yra tiesiog įprastas gyvenimas.
Kita vertus, Zuokai pripažįsta, kad siciliečiai galėtų pasimokyti iš lietuvių atliekų tvarkymo, viešųjų paslaugų organizavimo ir biurokratijos mažinimo srityse.
Artūro Zuoko įvardyta Lietuvos problema: ko, jo manymu, trūksta šeimoms
Vienu svarbiausių Sicilijos atradimų Zuokai laiko vietinių dėmesį šeimai ir vaikams. Mažamečiai čia laukiami net aukščiausios klasės restoranuose, o rūpinimasis jais laikomas savaime suprantama bendruomenės gyvenimo dalimi.
Šeima pasakoja, kad jų dvejų metų dukrą Agatą, jei ši pasiklystų, namo parvestų bet kuris miestelio gyventojas. Artūras šį požiūrį lygina su Lietuvos situacija. Jo teigimu, Lietuvoje į vaiką kartais žvelgiama kaip į problemą, o besilaukianti moteris gali būti vertinama tarsi serganti. Sicilijoje, pasak jo, vyrauja priešingas požiūris.
Kalbėdamas apie šeimą ir gimstamumą, Artūras juokais pasakė manantis, kad Lietuvoje egzistuoja „kokybiškų vyrų“ problema. Jis paaiškino, kad kalba apie savarankiškus ir atsakingus vyrus, pasirengusius rūpintis šeima. Anot jo, tokių vyrų nerandančios moterys nesiryžta gimdyti vaikų.
Meilę namuose Augusta išreiškia sicilietišku patiekalu
Maistas Sicilijoje užima ypatingą vietą. Vietiniai prie stalo susirenka net išreikšdami meilę, o sekmadieniais restoranuose prie ilgų stalų susėda kelios šeimos kartos. Tokie pietūs gali trukti tris ar keturias valandas. Svarbiausia čia ne patiekalų gausa, o kartu praleistas laikas.
Sicilijos virtuvės tradicijos įsitvirtino ir Zuokų namuose. Augusta pasakoja, kad baklažanų kaponata jų šeimoje tapo savotišku meilės ženklu: norėdama vyrui pasakyti „myliu“, ji pagamina būtent šį sicilietišką patiekalą.
Artūras taip pat mėgsta laiką leisti prie stalo, tačiau labiau jį traukia baras. Jis turi ypatingą svajonę: sulaukęs aštuoniasdešimties atidaryti nedidelį barą, maišyti kokteilius ir užsukantiems žmonėms pasakoti savo gyvenimo istorijas.
Nors Sicilijoje netrūksta kasdienių nepatogumų, gyvenimas šioje saloje Zuokams padėjo iš naujo įvertinti dalykus, kuriems Lietuvoje dažnai nelieka laiko. Augusta pabrėžia, kad Italija skatina sustoti ir gyventi labiau įsiklausant į save.
Daugiau apie Zuokų kasdienybę Etnos ugnikalnio papėdėje, siciliečių maisto kultą, saldžių pusryčių tradiciją, vietinių mėgstamą gazuoto vandens, citrinų sulčių ir druskos gėrimą bei ypatingą Augustos kaponatos receptą pasakojama naujoje laidoje „Itališkoji Dolce Vita“.
