„Renault“ komerciniai automobiliai Baltijos šalyse jau turi tvirtas pozicijas. Pernai prancūzų gamintojo furgonai sudarė 17 proc. šio segmento rinkos, o „Master“ ir „Trafic“ pateko tarp populiariausių modelių savo klasėse. Tačiau naujajam elektriniam „Trafic E-Tech“ teks įveikti gerokai aukštesnę kartelę – įrodyti verslui, kad kasdieniam darbui skirtas furgonas gali patikimai veikti ir be dyzelinio variklio.
Įmonėms svarbiausia, kad automobilis sutalpintų reikiamą krovinį, įveiktų suplanuotą maršrutą ir kuo trumpiau stovėtų neeksploatuojamas. Lenkijoje vykusiame komercinių automobilių pristatyme „Renault“ atstovai daugiausia dėmesio skyrė būtent šiems praktiniams klausimams. Gamintojas siekė parodyti, kad elektrinis „Trafic“ galės atlikti darbus, kuriuos įprasti dyzeliniai furgonai šiandien atlieka be didesnių sunkumų.
Įkrovimas per vairuotojo pertrauką
„Renault“ komercinių automobilių padalinio vadovas Janas Ptacekas pripažino, kad verslo klientams vienas pagrindinių elektromobilių trūkumų ilgą laiką buvo ribotas nuvažiuojamas atstumas. Įmonėms svarbu ne tik įvykdyti dienos planą, bet ir turėti energijos atsargą netikėtoms užduotims.
„Trafic E-Tech electric“ bus siūlomas su dviem skirtingomis baterijomis. Bazinėse versijose bus montuojama 60 kWh ličio geležies fosfato (LFP) baterija, leidžianti viena įkrova nuvažiuoti iki 350 kilometrų.
Ilgesniems maršrutams skirtas furgonas galės būti komplektuojamas su 81 kWh nikelio, mangano ir kobalto (NMC) baterija. Ji mišriu režimu turėtų užtikrinti iki 470 kilometrų ridą, o vien mieste – iki 690 kilometrų.
Gamintojas tikisi klientus įtikinti ne tik baterijos talpa. Naujasis modelis turės 800 voltų elektros architektūrą – tokią įtampą iki šiol dažniau buvo galima sutikti lengvuosiuose automobiliuose.
Maksimali įkrovimo galia vis dėlto bus apribota iki 190 kW. Esant tinkamai įkrovimo stotelei, bateriją nuo 10 iki 80 proc. bus galima papildyti maždaug per 22 minutes.
J. Ptaceko teigimu, tai ypač aktualu įmonėms, kurių automobiliai per dieną įveikia didelius atstumus. Vietoje kelių valandų pertraukos dalį energijos atsargų būtų galima atkurti per įprastą vairuotojo poilsį.
Furgonas, kuris apsisuka kaip „Renault Clio“
Naujasis „Trafic“ nėra tik ankstesnio elektrinio modelio atnaujinimas. „Renault“ sukūrė visiškai naują platformą, nuo pat pradžių pritaikytą elektrinei pavarai.
Elektros variklis įrengtas gale, o baterija sumontuota po grindimis. Toks sprendimas leido geriau panaudoti kėbulo erdvę ir suteikė daugiau galimybių projektuojant priekinę pakabą bei vairavimo sistemą.
Vienu ryškiausių platformos pranašumų gamintojas laiko 10,3 metro apsisukimo spindulį. Beveik penkių metrų ilgio furgonui tai reiškia manevringumą, panašų į gerokai mažesnio „Renault Clio“.
Pristatymo metu J. Ptacekas šį privalumą iliustravo kurjerio pavyzdžiu: tokiam vairuotojui per dieną gali tekti sustoti 50 ar net 100 kartų. Galimybė greičiau apsisukti siauroje gatvėje ar lengviau įvažiuoti į stovėjimo vietą kai kuriais atvejais gali būti vertingesnė nei kelios papildomos dešimtys arklio galių.
Vis dėlto vien manevringumo vežėjams nepakaks. Ne mažiau svarbu, kiek krovinio tilps furgone ir ar dėl sunkios baterijos nereikės dalies krovinio palikti sandėlyje.
Šioje srityje naujasis modelis turi ir pranašumų, ir kompromisų. Jis yra kompaktiškesnis už dabartinį dyzelinį „Trafic“, todėl sumažėjo krovinių skyriaus tūris. 4,87 metro ilgio versijoje jis siekia 5,1 kubinio metro, o 5,27 metro ilgio modelyje – 5,8 kubinio metro.
Ilgesniame furgone telpa trys europaletės. Jas galima pakrauti tiek pro galines, tiek pro šonines duris. Tarp galinių ratų arkų yra 1,3 metro pločio tarpas, o krovinių skyriaus slenkstis įrengtas 53 centimetrų aukštyje. Tai svarbus rodiklis įmonėms, kurių darbuotojams dažnai tenka kilnoti sunkius daiktus.
Priklausomai nuo versijos, naudingoji „Trafic“ apkrova sieks iki 1,3 tonos. Furgonas taip pat galės tempti iki 2 tonų masės priekabą. Todėl elektrinis modelis nebus skirtas tik lengvoms siuntoms vežioti.
Funkcijas bus galima įjungti ir po pirkimo
„Renault“ pakeitė ne tik elektrinio furgono konstrukciją, bet ir jo elektroninę architektūrą. Užuot daugybę funkcijų patikėjus dešimtims atskirų valdymo blokų, gamintojas didžiąją dalį užduočių perdavė dviem centriniais kompiuteriais.
Tai sudaro vadinamosios SDV („Software-Defined Vehicle“) architektūros pagrindą. Ji leidžia automobilio funkcijas keisti ir papildyti nuotoliniu būdu.
J. Ptacekas pateikė praktinį pavyzdį: pirkėjas galės iš karto neužsisakyti navigacijos, o po dvejų ar trejų metų, jei jos prireiktų, ją įsigyti ir aktyvuoti programinės įrangos atnaujinimu. Tam nereikės lankytis servise ar keisti automobilio įrangos.
Gamintojas taip pat numato galimybę multimedijos sistemoje naudoti įmonių programas. Kurjerių tarnybos galėtų įdiegti maršrutų planavimo ar užsakymų valdymo sistemas, todėl vairuotojams nebereikėtų papildomo telefono ar planšetės – reikiama informacija būtų rodoma automobilio ekrane.
„Renault“ komercinių automobilių pardavimo ir rinkodaros vadovas Zakaria Zeghari daug dėmesio skyrė ir transporto priemonių pritaikymui bei priežiūrai.
Gamintojo duomenimis, daugiau kaip pusė jo komercinių automobilių vienaip ar kitaip modifikuojami pagal klientų poreikius. Vienoms įmonėms reikia dvigubos kabinos, kitoms – specialaus krovinių skyriaus, šaldymo įrangos ar statyboms pritaikyto kėbulo. Kai tokie darbai atliekami jau pagamintą automobilį perdavus specializuotai įmonei, pirkėjui tenka laukti ilgiau.
Šį procesą „Renault“ siekia trumpinti dalį populiariausių modifikacijų atlikdama gamyklose Prancūzijoje. Sudėtingesnius projektus vykdys grupei priklausanti „Qstomize“ ir sertifikuotų partnerių tinklas, apimantis maždaug 300 kėbulų gamintojų visoje Europoje.
Komerciniam transportui svarbios ir prastovos. Z. Zeghari pabrėžė, kad sugedęs servise stovintis automobilis įmonei gali reikšti prarastas pajamas. Todėl „Renault“ rengia „UPTIMIZE“ paslaugų programą, kuri turėtų pradėti veikti 2027 metais.
Sistema, naudodama automobilio perduodamus duomenis, stebės techninę būklę, padės numatyti galimus gedimus ir iš anksto planuoti priežiūrą. Kartu su daugiau kaip 400 „Renault Pro+“ centrų Europoje gamintojas sieks iki 50 proc. sumažinti dėl gedimų patiriamas prastovas.
Ar Baltijos šalių verslui kaina bus pakankamai patraukli?
Pirmieji naujos kartos „Trafic E-Tech electric“ klientus turėtų pasiekti 2027 metų pavasarį. Iš pradžių bus siūlomos įprastos furgono versijos, o vėliau gamą papildys modeliai su dviguba kabina ir specialiems kėbulams pritaikyta važiuokle.
Konkrečių kainų Baltijos šalių rinkoms „Renault“ pristatymo metu neatskleidė. Tačiau apie galimą kainodarą galima spręsti iš gamintojo namų rinkos – Prancūzijos.
Ten trumpesnio „Trafic E-Tech Electric“ su 60 kWh baterija kaina prasidės nuo 41 500 eurų. Versija su 81 kWh baterija kainuos nuo 47 000 eurų.
Palyginimui, „Ford E-Transit Custom“ kainuoja nuo 43 tūkst. eurų, o Lietuvoje oficialiai neparduodama „Hyundai Staria“ – nuo 57 000 eurų. Tad pagal pradinę kainą „Renault“ turi akivaizdų pranašumą bent prieš dalį konkurentų.
Vis dėlto galutinį verslo klientų vertinimą lems ne tik automobilio įsigijimo kaina. „Renault“ teigia, kad bendros elektrinio furgono naudojimo išlaidos gali būti iki 10 proc. mažesnės nei panašaus dyzelinio modelio.
Ar šis pažadas pasitvirtins, paaiškės automobiliui pasirodžius rinkoje. Tačiau jau dabar matyti, kad elektrinis „Trafic“ verslui siūlo ne tik kitą pavarą, bet ir greitesnį įkrovimą, didelį manevringumą bei nuotoliniu būdu atnaujinamas funkcijas.
