Demokratų partijai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus, Lietuvos politikai mano, kad Vašingtonas gali labiau atsižvelgti į Lietuvai svarbius klausimus – saugumą ir sankcijas Maskvos bei Minsko režimams. Vis dėlto, jų teigimu, Vilniui ir kitoms regiono sostinėms teks gerokai sustiprinti pastangas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai taip pat neatmeta, kad nesėkmę rinkimuose patyręs Respublikonų partijos lyderis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, užsienio politikoje gali imti veikti aktyviau ir griežčiau. Kartu lieka neaišku, kaip prezidentas mėgins įeiti į istoriją.
Vašingtone teks veikti kelis kartus intensyviau
URK pirmininko pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis BNS teigė, kad politinės jėgos pokyčiai JAV reiškia didesnį darbo krūvį Lietuvai ir kitoms regiono šalims. Siekiant, kad jų interesai atsirastų Kongreso darbotvarkės viršuje, prireiks daug aktyvesnio veikimo.
Parlamentaras sakė, kad Lietuvai teks dirbti „dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau“, nes dabar tenka palaikyti ryšius ne tik su viena Amerika. Jo vertinimu, egzistuoja mažiausiai dvi skirtingos politinės Amerikos, o formuojasi ir trečioji, nes neformaliai jau prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Todėl, anot jo, veiklą Amerikoje būtina padvigubinti arba patrigubinti.
URK pirmininkas mano, kad pasikeitusi Kongreso sudėtis gali sudaryti palankesnes sąlygas griežtinti sankcijas Rusijai. Tuo metu sankcijų Baltarusijai švelninimo klausimas, jo prognoze, bus keliamas rečiau. Ž. Pavilionis taip pat teigė, kad demokratai greičiausiai labiau atsižvelgs į Lietuvos ir Europos Sąjungos pozicijas.
Kaip skelbė BNS, po antradienį vykusių kadencijos vidurio rinkimų demokratų partija turėjo perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę – užsitikrinti daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose. Pastaruosiuose demokratai turėjo įgyti didžiausią persvarą per beveik du dešimtmečius.
Politikai perspėja dėl ryšių su Maskva ir Minsku
Ž. Pavilionis mano, kad demokratai gali pradėti aiškintis dabartinės JAV administracijos bei jos atstovų ryšius su Maskva ir Minsku.
Jo teigimu, dalis naujai išrinktų Senato ir Atstovų Rūmų narių jau turi darbo Kongrese patirties, tačiau kitiems darbas JAV parlamente bus naujas. Be to, Baltijos šalys ir Europa jiems gali būti nepažįstami, todėl nebus žinomos ir šio regiono problemos.
Parlamentaras pabrėžė, kad reikės užmegzti ryšį su kiekvienu Kongreso nariu, kartu išlaikant kontaktą su administracija. Jo teigimu, Lietuvai būtina telkti Ameriką dėl Lietuvos ir Ukrainos bei neleisti, kad tai už ją darytų Rusija ar Baltarusija. Ž. Pavilionis tvirtino, kad Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas iki šiol mėgino tai daryti siūlydami sandorius, korupcines bei kitas schemas.
Jis sakė, kad Lietuva, Lenkija ir kitos tautos, esančios prie egzistencinio lūžio, privalo telkti Ameriką. Ž. Pavilionio vertinimu, Rusija ir Kinija sieks ją skaldyti, kurti naujas MAGA judėjimo versijas, todėl aktyvus veikimas ir klaidų vengimas yra itin svarbūs.
Viena iš galimų klaidų jis įvardijo Taivaniečių atstovybės Vilniuje pervadinimą. Ž. Pavilionio teigimu, atsisakius šio sprendimo, kuris, jo vertinimu, yra viena svarbiausių Lietuvos kortų Jungtinėse Valstijose, Kongrese būtų galima prarasti du trečdalius paramos. Jis pabrėžė, kad didesnio priešo Amerikai nei Kinija nėra.
Rinkimų baigtis nenustebino, tačiau nustebino mastas
Lietuvos parlamentarų vertinimu, rinkimų rezultatai iš esmės buvo prognozuojami. R. Motuzas sakė, kad demokratų pergalė buvo tikėtina, nors dėl Senato rezultatų galėjo kilti daugiau abejonių, nes reikėjo susigrąžinti sudėtingas apygardas.
Jo manymu, demokratams galėjo padėti nepritarimas karui Irane ir su juo susijusios ekonominės pasekmės. R. Motuzas taip pat minėjo politinius svyravimus, D. Trumpo bei jo administracijos nuomonių kaitą, neįgyvendintus pažadus ir kitus veiksnius.
Ž. Pavilionis taip pat tikėjosi demokratų pergalės, tačiau, jo teigimu, nebuvo numatytas toks jos mastas. Demokratai laimėjo ir tradiciškai respublikonams priklausiusiose valstijose, kuriose ši partija dominavo bent porą dešimtmečių, tarp jų Teksase ir Kanzase.
Politikas priminė, kad pastaruosius 30 metų prezidento partiją rinkėjai paprastai nubaudžia kadencijos vidurio rinkimuose. Dabartinį rezultatą jis palygino su demokratų pergale prieš George’o W. Busho partiją po finansų krizės, nors šįkart krizė esanti kitokio pobūdžio.
BNS skelbė, kad demokratai susigrąžino respublikonams priklausiusias vietas Ajovoje, Kanzase, Ohajuje, Šiaurės ir Pietų Karolinoje bei Teksase.
Po triuškinamos demokratų pergalės D. Trumpas neįprastai palankiai atsiliepė apie savo varžovus ir pripažino, kad karas su Iranu galėjo prisidėti prie Respublikonų partijos pralaimėjimo.
Vis dėlto 80 metų sulaukęs prezidentas neprisiėmė asmeninės atsakomybės už rezultatą, kuris apsunkins paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus. Vietoj to jis kaltę mėgino perkelti respublikonų partijos kolegoms.
