Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, gyventojai ne tik aktyviau skiepijasi nuo gripo, bet ir dažniau lankosi vaistinėse. Jose sparčiai perkamos įvairios priemonės peršalimo simptomams palengvinti.
Nors Lietuvoje dar laikosi teigiama oro temperatūra, gydytojai įspėja, kad gripas, koronavirusas ir kiti ligų sukėlėjai jau plinta. Su jų sukeliamais negalavimais susiduria vis daugiau gyventojų.
BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė teigė, kad virusinių infekcijų plitimas šiemet, kaip ir pernai, pastebimai išaugo jau antrąją rugsėjo savaitę. Vaikų grupėse tam didžiausią įtaką turėjo sugrįžimas į ugdymo įstaigas, o darbingo amžiaus suaugusieji rudenį dažniau nei vasarą kreipiasi dėl nosies užgulimo, galvos ir raumenų skausmo, gerklės perštėjimo, kosulio bei prastesnės bendros savijautos.
Nosies purškalų negalima vartoti ilgiau nei 7 dienas
Anot vaistininkės, suaugusieji dažniausiai renkasi tabletes arba miltelius, kuriuose derinamos kelios veikliosios medžiagos ir kurie skirti keliems peršalimo simptomams palengvinti.
Gerklės skausmui malšinti ieškoma preparatų su flurbiprofenu, benzidaminu ar lidokainu. Taip pat perkamos antiseptinės pastilės su cetilpiridinu, dekvalinio chloridu, chlorheksidinu ar oktenidinu – šiomis medžiagomis siekiama naikinti patogenus burnos ir ryklės gleivinėje. Dėl nosies užgulimo ypač paklausūs purškalai su ksilometazolinu.
D. Zalagaitytė pabrėžė, kad tokių purškalų negalima vartoti ilgiau nei 7 dienas. Jei simptomai nesitraukia, rekomenduojama jų nebevartoti ir rinktis, pavyzdžiui, hipertoninį jūros vandenį arba pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Vaikams, pajutus gerklės skausmą, perštėjimą ar dirginimą, dažniau pasirenkamos natūralios priemonės – pastilės ir purškalai su islandinių kerpenų gniužulų, vaistinių svilarožių šaknų ekstraktais ar dygliuotųjų šaltalankių uogų aliejumi. Šios priemonės drėkina ir sutepa gleivinę.
Nosies higienai perkami izotoninio jūros vandens preparatai, o esant ryškesniam nosies užgulimui ar sinusito simptomams – hipertoniniai tirpalai, mažinantys gleivinės paburkimą.
Didėjant sergamumui, gyventojai atnaujina ir namų vaistinėles. Jie įsigyja ibuprofeno bei paracetamolio įvairiomis formomis: vaikams skirtų sirupų, žvakučių ir kramtomųjų tablečių, suaugusiesiems – tablečių bei kapsulių. Taip pat perkami termometrai ir inhaliatoriai, ypač šeimose, kuriose auga vaikai.
Vaistinėse dažniausiai ieškoma kelių rūšių priemonių
„Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė taip pat pastebėjo, kad spalį dažniau perkamos priemonės nuo gerklės skausmo ir kosulio, nereceptiniai vaistai su paracetamoliu ar ibuprofenu, taip pat įvairūs nosies purškalai.
Gyventojai dairosi kompleksinių preparatų nuo peršalimo ir karštų gėrimų. Vis dėlto, vaistininkės teigimu, ši tendencija rugsėjį buvo dar ryškesnė.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė nurodė, kad išaugo susidomėjimas ne tik sudėtiniais vaistais, bet ir konkretiems simptomams skirtais preparatais – nuo nosies užgulimo, slogos, kosulio, gerklės skausmo ar užkimimo. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo ir kai kurių vaistų nuo skausmo pardavimai.
Beveik trečdaliu išaugo gripo ir COVID-19 testų pardavimai
Vaistinėse gyventojai taip pat dažnai klausia apie greituosius gripo ir COVID-19 testus. A. Krušnienės teigimu, spalį jų buvo nupirkta beveik trečdaliu daugiau.
Tą patį mėnesį, pagal gydytojų išrašytus receptus, parduota daugiau antibiotikų. Taip pat pastebėta antivirusinių vaistų nuo gripo paklausa. Pirkinių krepšeliuose dažniau atsirado lūpų priežiūros priemonių, žolelių arbatos, pipiriniai ir garstyčių pleistrai.
Vis dėlto BENU vaistininkė D. Zalagaitytė pastebėjo priešingą tendenciją – virusinių infekcijų, pavyzdžiui, COVID-19, nustatymo testų šiemet perkama mažiau nei anksčiau.
Ieškoma ir būdų sumažinti užsikrėtimo riziką
Vaistinėse perkamos ne tik priemonės ligos simptomams malšinti, bet ir infekcijų profilaktikai skirtos prekės. Tarp jų – pastilės bei purškalai su jota-karageninu, naudojami siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką lankantis žmonių susibūrimo vietose ar keliaujant viešuoju transportu.
Taip pat išaugo susidomėjimas imuninę sistemą palaikančiais preparatais: vitaminais D ir C, žuvų taukais, beta gliukanais bei juodauogių šeivamedžių vaisių ekstraktu.
D. Zalagaitytė išskyrė ir didesnį akių priežiūros priemonių poreikį. Jis siejamas su sausesniu patalpų oru, grįžimu į darbą po atostogų ir ilgesniu darbu prie kompiuterio. Drėkinamieji akių lašai su hialurono rūgštimi ir dekspantenoliu padeda sumažinti akių perštėjimą bei kitus nemalonius pojūčius.
Rudenį daugiau perkama ir tepalų, pleistrų bei tablečių raumenų, sąnarių bei lėtiniam nugaros skausmui malšinti, nes atvėsus orams šie negalavimai gali paūmėti.
Augo herpeso, kepenų ir miego sutrikimams skirtų preparatų paklausa
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė teigė, kad gyventojai šiemet aktyviai domisi ne tik skiepais nuo gripo. Pokyčiai matomi ir kitose vaistinių prekių kategorijose.
Palyginus spalio ir rugsėjo pardavimus už atitinkamą mėnesio laikotarpį, maždaug penktadaliu išaugo preparatų nuo herpeso viruso ir kepenims skirtų priemonių paklausa. Dešimtadaliu padidėjo susidomėjimas produktais akių sausumui mažinti, taip pat daugiau perkama burnos higienos priemonių.
M. Rutalė pastebėjo, kad gyventojai vis dažniau kreipiasi ir dėl nemigos bei lengvų miego sutrikimų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, reikšmingiau padidėjo maisto papildų, skirtų lengviems miego sutrikimams mažinti, paklausa.
